Ramunė RAMANAUSKIENĖ
„Visi šie protestai – tai gerai surežisuotas teatras. Jiems reikia tik pinigų“, – „Tauragės žinioms“ atskleidė pavardės viešinti nedrįstantis Žygaičių apylinkių gyventojas. Vyras, kaip ir dauguma Žygaičių žmonių, pasirašė nesutinkantis su skalūnų dujų žvalgyba Tauragės rajone, viešai, kaip ir kiti, deklaruoja nepritariantis šiam projektui, tačiau iš tikrųjų, jo teigimu, yra kitaip. Jau kitą dieną po žygaitiškių mitingo Vilniuje Tauragėje lankėsi bendrovės „Chevron“ atstovai. Slapta susitikę su rajono vadovais verslininkai iš Tauragės išvyko. Nei protestuojantiems kaimo žmonėms, nei žurnalistams apie susitikimą nepranešta.
Atvažiavo slapta
Skalūninių dujų žvalgyba Lietuvoje nebus stabdoma – po Seimo valdančiosios daugumos politinės tarybos posėdžio žiniasklaidai pareiškė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Tuo pačiu premjeras deklaravo, kad jokie darbai nebus atliekami žmonių ir gamtos sąskaita. Ne tik premjeras, bet ir visa jo vadovaujama Vyriausybė pripažįsta, kad informacijos visuomenei ir konkrečių vietovių, kuriose ketinama ieškoti skalūninių dujų, gyventojams buvo pateikta per mažai.
Tačiau aiškios informacijos šioje istorijoje nedaugėja. Žinia, kad Tauragėje lankėsi skalūnų dujų Tauragės apylinkėse ketinančios ieškoti JAV bendrovės „Chevron“ atstovai, „Tauragės žinių“ redakciją pasiekė pirmadienį. Pasklido kalbos, kad jie apsistojo keliuose Tauragės viešbučiuose, o į Žygaičių apylinkes jau net buvo atsigabenę žvalgybai reikalingą sprogdinimo įrangą. Deja, jokios oficialios informacijos apie JAV verslo atstovų žvalgytuves Tauragėje pateikta niekam nebuvo.
Girdėjo apie sprogdinimus
Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas antradienio rytą „Tauragės žinioms“ sakė nieko konkretaus apie „Chevron“ atstovų vizitą į Tauragę nežinantis. Informaciją jis turįs tik iš gandų, nuo kurių ūžia visas Tauragės rajonas, o ypač Sartininkų, Žygaičių apylinkės.
– Girdėjau, kad jie jau išvyko. Buvo iki savaitgalio. Su mumis nesusitiko. Tiesa, kiek anksčiau man skambino šios bendrovės atstovas, pasikalbėjome, kad reikėtų susitikti, tačiau tuo viskas ir baigėsi, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo Žygaičių bendruomenės pirmininkas.
Jonas Nairanauskas tikino girdėjęs, kad žvalgybininkai į Tauragę net buvo atsigabenę sprogdinimo įrangą, reikalingą skalūninių dujų žvalgytuvėms.
– Yra kas ją matė. Žmonės jaudinasi, nežino, kas bus, – sakė J. Nairanauskas.
Paklaustas, kaip žygaitiškiai reaguoja į Ministro Pirmininko pareiškimą, kad skalūninių dujų žvalgyba Lietuvoje nebus stabdoma, J. Nairanauskas atsakė, kad tokia Vyriausybės pozicija jo nenustebino.
– Mes kažko ir nesitikėjom. Vakar buvom susirinkę, kalbėjom apie tai. Mes palaikome Seimo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą, kad mūsų apylinkėse gali būti vykdomi tyrimai, tačiau reikia išbraukti žodžius „žvalgyba“ ir „naudojimas“. Mes neprieštaraujame tyrimams, juos reikia atlikti. Įdomu būtų sužinoti, ar skalūninių dujų čia yra. Tačiau svarbu, kaip tai bus atlikta, sužinoti, kokį poveikį aplinkai tyrimai turės, – jau kiek švelniau nei prieš savaitę kalbėjo J. Nairanauskas.
Motelyje nakvojo geologai
– Ne, mano motelyje „Chevron“ atstovų nebuvo. Buvo trumpam apsigyvenę tik geologai, nežinau net tiksliai iš kur. Lietuviai. Tačiau jau išvyko. Girdėjau, kad ir „Chevron“ atstovai turėjo atvažiuoti, tačiau nieko konkretaus nežinau. Ir apskritai jūs manęs tokių dalykų neklausinėkite, geriau apie maistą, viešbučio paslaugas klauskite, man bus lengviau atsakyti, – „Tauragės žinioms“ sakė motelio Griežpelkiuose savininkas Petras Dedūra.
Verslininkas paneigė, kad atvykėliai į Griežpelkių kaimą buvo atsigabenę sprogdinimo įrangą. Esą sprogmenims laikyti reikėtų apsaugos, tačiau dėl jos kažkodėl nesusitarta su apsaugos tarnyba.
Savo klientų neišduoda
Paklaustas, ar jo valdomame „Tauragės“ viešbutyje buvo apsistoję amerikiečių bendrovės „Chevron“ atstovai, verslininkas Romualdas Ozgirdas informacijos nei paneigė, nei patvirtino.
– Aš savo klientų neišduodu. Be to, jie atvažiavo ne pagal įmonę, užsiregistravo savo pavardėm ir viskas. O geriau tai rašykit, kad nieko nežinau, aš nei baltasis, nei raudonasis, nenoriu nieko žinoti, – „Tauragės žinioms“ sakė viešbučio Tauragės mieste savininkas R. Ozgirdas.
Buvo atvykę ketvirtadienį
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus antradienį „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad jau kitą dieną po žygaitiškių protesto Vilniuje Tauragėje lankėsi bendrovės „Chevron“ poskyrio Lietuvoje vadovas Gilbert Ankenbauer ir šios bendrovės atstovas, kuris susitikimo su savivaldybės vadovais metu vertėjavo, Linas Kontrimas. Skalūnų dujų žvalgybos Tauragėje siekiantys verslininkai susitiko su rajono meru Pranu Petrošiumi, vicemeru Silverijumi Statkumi ir savivaldybės administracijos direktoriumi Algirdu Mosėjumi. Nei apie susitikimą, nei apie jo rezultatus visuomenė neinformuota.
– Taip, jie buvo atvykę. Susitikome, pasikalbėjome. Mes išsakėme savo poziciją, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Mosėjus.
O kokia Tauragės rajono vadovų pozicija? – pasiteiravome.
– Paaiškinome jiems, kad pradėjo ne nuo to galo, kad mes dar tik 20 metų gyvename kaip nepriklausoma valstybė. Tegu nusiveža į Lenkiją, kur buvo vykdoma skalūninių dujų žvalgyba, tegu aprodo, nuramina žmones. Aš pats manau, kad mes turime žinoti, kas yra mūsų žemės gelmėse. Su gyventojais, žinoma, reikia tartis, tačiau jie negali laikyti įkaitais visos Lietuvos, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. Mosėjus.
Pasisakantys už kaime smerkiami
„Tauragės žinioms“ pavyko pasikalbėti su Žygaičių apylinkių gyventoju, kuris atskleidė, kas iš tikrųjų dedasi skalūninių dujų galimos paieškos teritorijoje esančiuose kaimuose. Vyras sako pasirašęs prieš skalūninių dujų žvalgytuves, tačiau realiai manąs kitaip. Esą nesirašyti negalėjo, kitaip būtų pasmerktas vietos gyventojų.
– Žinau, kad sutartis su žvalgybininkais pasirašė labai daug žmonių, tikrai daugiau negu 200 tų sutarčių buvo pasirašyta. Pagal jas žmonės gaus po 1000 litų kompensacijas. Patikėkite, kaimiečiams tokie pinigai dideli, todėl ir pasirašė negalvodami, o paskui atsitokėjo, kad gali gauti daugiau, todėl ir protestuoja. „Chevron“ atstovai į kaimus buvo atvažiavę dar prieš tai, kai skalambyti pradėjo žiniasklaida, norėjo su žmonėmis pasikalbėti, tačiau kepurėmis juos apmėtė, šaukė ir klausytis nenorėjo. O dabar amerikiečiai sako, kad nebeverta su kaimiečiais kalbėtis, nes jie nieko girdėti nenori. Žmonės žino, kad nieko nepeš, juk ir Prezidentė, ir Vyriausybė tam pritaria, jau per vėlu, dabar iš amerikiečių jie nieko negaus. Šaukštai po pietų. Kad čia viską vaidina tik pinigai, supratau, kai pamačiau „Lietuvos ryto“ televizijos laidą su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. Laidos metu jo kalbintas Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas pasakė aiškiai – dujotiekį vedant per jo žemę jam buvo sumokėta 10 tūkstančių litų, o šitie nesiūlo nieko, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo anonimu norėjęs likti Žygaičių apylinkių gyventojas, nors redakcijai savo pavardę ir atskleidė.
Vyro teigimu, Žygaičių apylinkėse prieš savaitę lankęsi geologai mano, kad skalūninių dujų čia gali ir nebūti, tačiau jiems esą tas visai nerūpi, jie nori darbo ir uždarbio. Be to, dujų paieškas norima atlikti kuo skubiau, kol neišėjęs įšalas, kad nebūtų išvažinėti kaimų keliai ir pasėliai ir kad nereikėtų už juos kompensuoti.
Vyras įsitikinęs, kad Tauragės rajono vadovai su „Chevron“ jau yra dėl visko susitarę, esą jis nenustebtų, jei ir atitinkamos sutartys jau būtų pasirašytos. Kitaip – ko gi čia taip paslaptingai važiuoti?
Kur dingo žemėlapiai?
Stasį Budvytį tauragiškiai geriau pažįsta kaip verslininką, kuriam daugybę metų priklausė videonuomos salonas „Listonas“. 1973–79 metais tuometinėje įmonėje „Vilniaus naftos žvalgybos ekspedicija“ jis dirbo gręžimo meistru, vadovavo brigadoms, kurios Lietuvoje ieškojo naftos. S. Budvytis pats Lauksargiuose turi žemės, tačiau sako, kad skalūninių dujų žvalgybos ir išgavmo nauda abejoja ne todėl.
– Daug kas sako, kad aš savo žemę ginu, tačiau tikrai ne. Be to, Lauksargių šie darbai greičiausiai nepalies. Galiu tik pasidalyti patirtimi ir nuraminti gyventojus – jei geologai vykdys tik sprogdinimus, nebus nieko blogo. Tokiu būdu bus sudarytas požeminis žemėlapis išsiaiškinti, kokių uolienų po žeme yra. Tačiau aštuntajame dešimtmetyje visi šie žemėlapiai jau buvo sudaryti, mes jais vadovavomės. Klausimas – kur jie dingo? Kodėl niekas to nepasako? – „Tauragės žinioms“ kalbėjo S. Budvytis.
Vyro teigimu, sprogdinimams paprastai naudojami nedideli kiekiai trotilo, į žemę kelis metrus įleidžiamas maždaug 75 mm skersmens vamzdis, teritorija tokiu atveju tikrai nebus užteršta ir jokio poveikio aplinkai nebus.
– Va, vėliau, jei bus atliekami giluminiai gręžiniai, tada gali būti prasčiau. Puikiai prisimenu, kaip juos atlikdavome. Suprantu, kad technologijos patobulėjo, tačiau esmė nepasikeitė. Giluminiams gręžiniams naudojome maišus chemikalų, net nežinojome, kokių, pavojingos medžiagos tikrai patekdavo ir į aplinką, ir į vandenį. Į gręžinio vietą suvažiuodavo sunkiasvorė technika, išmaurodavo kelius, laukus, niekam tai nerūpėjo. Iš gilumos traukdavome uolienų gabalus kartu su vandeniu, užterštu chemikalais, iš gelmių verždavosi tokia pliurzė, – prisiminimais dalijosi S. Budvytis.
Vyras neneigia, kad geologiniai gręžiniai – būdas gerai uždirbti. Ir sovietiniais laikais toks darbas buvo gerai apmokamas – 400–500 rublių per mėnesį, kai eilinis darbininkas uždirbdavo iki 100 rublių. Jo nuomone, ir dabar svarbiausią vaidmenį šioje istorijoje vaidina pinigai.
