Daiva SITNIKIENĖ
Geologinio išsilavinimo neturintiems žmonėms žodis „glaukonitas“ vargu, ar ką nors sako, tačiau Lietuvos žemės gelmėse slypintis turtas yra vertinamas maždaug 63 mlrd. 630 milijonų litų. Vertingos medžiagos klodų gali slypėti ir mūsų rajone. Kad ir kaip keista, šios uolienos gavyba verslo atstovų lig šiol nesudomino.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, šio mineralo panaudojimo galimybės labai plačios, pirmiausia šis mineralas gali būti naudojamas kaip gera agrocheminė žaliava – ilgalaikio poveikio ekologiškai švari trąša, nes jame esantis kalis, geležis, fosforas ir mikroelementai pereina į dirvožemį palaipsniui ir pagerina mechanines dirvožemio savybes.
Glaukonito buvimas dirvožemyje sumažina sunkiųjų metalų jonų plitimą į paviršiaus vandenis, todėl ši uoliena gali būti naudojama ir kaip pigus katijonitas sunkiesiems metalams iš nuotekų šalinti. Anot Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus J. Satkūno, uoliena tinka ir žaliam pigmentui gaminti. Toji žalia spalva – labai graži.
Išgauti glaukonitą galima gręžinių pagalba, tereikia, kad verslo struktūros tuo susidomėtų. Ši uoliena priklauso Lietuvoje dar neeksploatuojamiems žemės gelmių ištekliams.
J. Satkūnas „Tauragės žinioms“ teigė, jog mūsų šalyje glaukonitas buvo išgaunamas prieškariniu laikotarpiu. Nors technologiniai sprendimai nuolat tobulėja, iniciatyvos jo gavybai dabar niekas nerodo. Iki šiol Lietuvos geologijos tarnyba dar nėra išdavusi leidimų glaukonito gavybai.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai išskiria du perspektyviausius plotus glaukonito telkinių paieškoms. Vienas regionas yra Vakarų Lietuvoje – Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Klaipėdos rajonuose. Kitas – Kauno, Šakių ir Marijampolės rajonuose. Anot Lietuvos geologijos tarnybos vadovo, šio mineralo yra ir Vilniaus krašte. Paviršiuje glaukonitinės to paties amžiaus uolienos yra sutinkamos luitų pavidalu kvartero nuogulose Nemuno (Alytaus r.), Neries (Ukmergės r.), Šventosios (Jonavos r.), Merkio (Varėnosr.), Juodės (Vilniaus r.) upių slėniuose. Prognozuojama, kad bendras glaukonito išteklių kiekis šalyje sudaro 1,8 mlrd. tonų.
Glaukonitas tai įvairių žalių atspalvių smulkūs grūdeliai. Kadangi daugiau glaukonito turinčios uolienos slūgso labai giliai, giliau kaip 50 m, jį geriausia išgauti hidrologiniu būdu – išplauti naudingąsias iškasenas naudojant gręžinius. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokia gavyba, palyginti su kasyba karjeruose, yra dukart pigesnė.
Žinant mūsų krašto žmones, kyla abejonių, ar viešai prabilus apie glaukonito gavybą vėl nebus rengiami piketai, kaip ir dėl skalūninių dujų žvalgytuvių.