Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta. Tai vienas svarbiausių lietuvių tautinio judėjimo ideologų. Tautos Atgimimo Tėvas. Jam pirmininkaujant, 1918 metų vasario 16 d., dvidešimt Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Jonas Basanavičius pirmas pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Dėkinga Lietuva pelnytai gerbia ir myli šį garbingą žmogų. Kaip ir daugelis kultūringų tautų, taip ir lietuviai, pagerbdami šį Lietuvai nusipelniusį signatarą, daugelyje šalies vietovių, jo garbei, pastatė paminklų. Jo vardu pavadino gražiausias miestų gatves. Viena tokių gatvių yra Palangoje.
Deja, taip yra ne visur. Labai gaila, bet ir Tauragėje. Sunku įsivaizduoti, kaip jaustųsi Tauragės rajono valdžia, jei, pavyzdžiui, koks nors užsienietis paprašytų Tauragės mero parodyti, kaip atrodo tautos patriarcho, Jono Basanavičiaus vardu pavadinta gatvė Tauragėje. Manau, kad iš gėdos rajono meras, socdemas Pranas Petrošius, turėtų ne tik skaisčiai nurausti, bet skradžiai žemėn prasmegti. Nebegalvodamas siekti kažin kelintos kadencijos kovo mėnesį vyksiančiuose tiesioginiuose rajono mero rinkimuose.
Jono Basanavičiaus vardu pavadinta gatvė Tauragėje, ko gero, pati baisiausia gatvė šiame mieste. Tiksliau, tai ne gatvė, bet duobėtas žvyrkelis, einantis lygiagrečiai su aukštos įtampos elektros linija. Šioje gatvėje ne tik kad nėra nė vieno namo, bet nėra ir gatvei būdingo šaligatvio ar net pėsčiųjų takelio. Šalikelė paversta besitęsiančiu šiukšlynu, kur sandėliuojamas žvyras, malkos, šiukšlės, veši iki juosmens sužėlusios piktžolės. Ir niekam tai nė motais. Nei merui, nei rajono Tarybos nariams, nei miesto seniūnui. Ir taip virš 20 metų.
Parinkti ir įteisinti Jono Basanavičiaus vardą tokiai gatvei, kuri išvis gatvės pavadinimo neverta, galėjo tik tokia valdžia, kuri ne tik kad negerbia lietuvių Tautos Tėvo, bet jo nemyli, nekenčia, niekina. Tokia gatvė galėtų būti pavadinta, nebent Dykros (dykra – negyvenamas plotas – red. past.) vardu. Dabartinė Jono Basanavičiaus gatvė Tauragėje – tai akibrokštas kiekvienam tauragiškiui ar šio miesto svečiui.
Kodėl Tauragės rajono Taryba ir rajono meras Pranas Petrošius taip nemyli Jono Basanavičiaus? Gal čia kaltas jo (mero – red. past.), ekskomunisto, Vilniaus partinės mokyklos auklėtinio, kaip jis save pristato, anketoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, mentalitetas? O gal intelekto stoka? Be kita ko, yra savivaldybės Tarybos nariai. Kur jų akys? Niekas tokio absurdo nemato. Netgi tie, kurie taiko į mero kėdę po pavasarį vyksiančių tiesioginių mero rinkimų.
Jeigu jau Tauragėje nėra nė vienos tvarkingos gatvės, vertos Jono Basanavičiaus vardo, tai nors ištaisykime klaidą, nemenkinkime signataro vardo. Šią gatvę pervadinkime kitu vardu. Tuo labiau, kad tai nieko nekainuos, nes toje gatvėje nėra nė vieno namo, niekas joje negyvena.
Su švente, mieli tauragiškiai.
Povilas Šimkus
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.
