Tauragės mieste vis dar nemažai gatvių – žvyruotos. Savivaldybė parengė planą, kaip per trejus metus dvidešimt gatvių sutvarkyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Tokiu principu jau vykdomi įvairūs projektai kituose miestuose, tiesa, ne gatvių. Savivaldybė įsipareigotų privačiam rangovui už penkiolikos metų priežiūrą kas mėnesį mokėti atitinkamą sumą. Sprendimą pristatant tarybos nariams klausimų kilo dėl kaimo gatvių bei projekto sąmatos, kuri paskaičiuota dar praėjusių metų kainomis.
Siekia asfaltuoti gatves
Klausimą tarybos nariams pristatė Tauragės rajono savivaldybės Statybų skyriaus specialistas Faustas Sragauskas, kuris pateikė tokius preliminarius skaičiavimus: Tauragės mieste savivaldybė kartu su privačiu konkursą laimėjusiu rangovu sutvarkytų 20 gatvių, apie 8 kilometrų atkarpą. Parengtas investicijų projektas, paskaičiuotos rangos preliminarios kainos. Sąmata numatyta apie 7 mln. Eur. Ši suma gali didėti, nes privatininkui savivaldybė įsipareigotų mokėti po 750 tūkst. Eur (PVM neįskaičiuotas) kas mėnesį penkiolika metų už tų gatvių remontą, priežiūrą, valymą. Tad preliminari suma sudarytų per 10 mln. Eur.
– Tikroji suma bus matoma, kai bus atliktos pirkimo procedūros, bus atrinktas partneris, – prieš tarybos posėdį komitetų posėdyje sakė F. Sragauskas.
Kaimas ir miestas
Politikams kilo klausimų dėl išaugusios sąmatos ir dėl kaimo kelių įrengimo. Pagal valstybės parengtus dokumentus savivaldybės privalo išlaikyti proporcijas ir vienodai modernizuoti tiek miesto, tiek rajono ar kaimo teritorijų gatves bei kelius.
– Tuos penkiolika metų ar seniūnija, ar privatus sektorius prižiūrės, išlaidos vis tiek bus. Savivaldybė negali imti paskolos. Šiuo atveju skolintos lėšos nebūtų įskaičiuojamos į savivaldybės paskolų limitą, tad palengvinama našta savivaldybei. Visos gatvės iš tų dvidešimties numatytos mieste, bet kaimas nėra diskriminuojamas. Kaime išasfaltuotų gatvių yra žymiai daugiau nei pačioje Tauragėje, čia net miesto centre daug žvyruotų gatvių, – argumentus vardino F. Sragauskas.
Politikams nerimą kėlė tai, kad Centrinės projektų valdymo agentūros išvadose pažymėta, kad projektas neatsiperka nei finansiškai, nei ekonomiškai, į ką savivaldybės specialistas atsakė, kad jokie savivaldybės projektai neatsiperka. Kuriama gerovė gyventojams.
– Dauguma savivaldybės projektų neša tik socialinę naudą, kelių neapmokestinam, pelno negaunam, mažinam dulkėtumą, tai prisideda prie ekologinės sistemos gerinimo, pravažiavimo sąlygos gerinamos, bet finansinės naudos neneša, – argumentavo F. Sragauskas.
Išaugusios kainos ir apšvietimas
Politikai teiravosi, kada buvo skaičiuota sąmata. Paaiškėjo, kad praėjusių metų spalį. Politikai pabrėžė, kad dabar statybinių medžiagų kainos pabrangusios trečdaliu, kai kurių – ir šimtu procentų, todėl, politikų nuomone, reikėtų perskaičiuoti sąmatą ir galbūt įrašyti 12 mln. Eur sumą. Tačiau projekto rengėjai dar kartą pakartojo, kad kainos – preliminarios ir tikrosios sumos paaiškės, kai bus paskelbtas konkursas bei parengtas techninis projektas.
Dar vienas iškeltų klausimų – elektros, dujų, vandens sistemų tvarkymas. Kai kuriose miesto gatvėse sutvarkytas apšvietimas, įrengti nauji šviestuvai, kitur – tik lempos. Projekte numatyta sutvarkyti gatvių apšvietimą. Politikams buvo neaišku, kodėl planuojami tokie darbai.
Savivaldybės atstovas pažymėjo, kad iš planuojamų tvarkyti gatvių tik trijose šviestuvų stulpai priklauso savivaldybei. Likusiose gatvėse jie priklauso ESO bendrovei.
– Mes pakeisime šviestuvus, bet stulpai liks ESO. Po dvejų metų bendrovė sugalvos kabeliuoti linijas, nuims stulpus, tada sakysite, kodėl nieko nedarėme. Su ESO sunku susitarti, esame juos informavę, bet jokio atsakymo iki šiol negavome, – tikino F. Sragauskas.
Įsipareigojimas rangovui
Kitiems politikams užkliuvo, kad savivaldybė įsipareigos už gatvių priežiūrą mokėti vienam rangovui penkiolika metų. Politikai stebėjosi, kad gatvių priežiūros konkursai skelbiami kas porą metų, tad kodėl reikia sudaryti sąlygas vienam prižiūrėtojui šias gatves prižiūrėti tokį ilgą laikui. Projekto rengėjai pažymėjo, kad šiuo atveju sudaromas įsipareigojimas gatvę įrengti maksimaliai kokybiškai.
– Privatus statytojas, norėdamas pigiau prižiūrėti gatvę, įrengia gatvę brangesniais kaštais, geresnės kokybės. Taip galime išgauti kokybę. Savivaldybė tokių išlaidų irgi nenorėtų prisiimti, – teigė projekto rengėjai.
Savivaldybės atstovų teigimu, tokiu būdu (privačios ir viešos partnerystės) Lietuvoje jau registruoti 35 projektai. Tiesa, dažniau tai būna įvairių pastatų – sporto centrų, mokyklų, kalėjimų, policijos komisariatų statybos, bet ne kelių tvarkymas. Palangos aplinkkelis, pasak F. Ragausko, – Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgyvendintas projektas, kur sutvarkytą aplinkkelį prižiūri privatus rangovas. Utenoje buvo svarstyta įgyvendinti analogišką gatvių asfaltavimo projektą, bet tarybai nepritarus tokios partnerystės buvo atsisakyta.
Tauragės mieste bus atnaujinamos šios gatvės (gatvių atkarpos): Pušyno gatvė nuo T. Ivanausko gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės, Daržų gatvės atkarpa nuo D. Poškos gatvės iki Tremtinių kelio, Žalioji g., Ganyklų gatvė iki Rytų gatvės, Puntuko gatvės atkarpa nuo Šilalės gatvės iki Rytų gatvės, Vydūno g., J. Basanavičiaus gatvės atkarpa nuo Žaliosios gatvės iki I. Simonaitytės gatvės, Kalno g., Kosmonautų g., Vytauto gatvės atkarpa nuo J. Tumo-Vaižganto gatvės iki Tremtinių kelio, Margirio g., Tiesos g., Rytų gatvės atkarpa nuo Puntuko gatvės iki Purienų gatvės, Laukų g., Stadiono g., Maironio gatvė iki Stadiono gatvės, Akacijų g., M. Mačernio gatvė iki Dariaus ir Girėno gatvės, Pušų g., Skalvių g.