Raimondos Alysienės nuotrauka
Gegužę Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Virginijus Noreika savivaldybės tarybos nariams pristatė įmonės veiklos ataskaitą. Įmonė praėjusius metus baigė pelningai, tačiau iššūkių netrūksta.
Pristatydamas įmonės veiklos ataskaitą V. Noreika teigė, kad pernai padidintas įstatinis kapitalas, nors didėjo ir sąnaudos. 210 tūkst. eurų uždirbta papildomai už sąvartyno vartų mokestį.
– Visame regione sutvarkyta 31 tūkst. tonų atliekų, 35 proc. jų pašalinta sąvartyne – taigi vyriausybės nustatytus rodiklius atitinkam. 11 proc. atliekų panaudota energijai išgauti, – vardijo direktorius. – Buvo užduotis sumažinti mišriųjų atliekų kiekį iki 7 proc., to padaryti nepavyko, tačiau džiugina, kad pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymas didėja, o siekis yra, kad mišriųjų ir žaliųjų atliekų mažėtų.
Pasak jo, 152 tūkst. eurų padidėjo planuotų atliekų surinkimo suma, lyginant su 2020 m. Taip yra dėl to, kad pernai padidinti rinkliavos dydžiai. Pernai įmonei pavyko 20 proc. sumažinti kreditorinius įsiskolinimus.
Vykdomas ES projektas dėl pakartotinio daiktų naudojimo – statomas pastatas sąvartyne.
– Norim pasistatyti saulės jėgainę, jau turime ir projektą, bet negalime to padaryti, kol neturime pastato. „Apastata“ baigs jį statyti rugpjūčio mėnesį. Rudenį bus kvietimai dėl saulės energijos, sudalyvausime ir bandysime tą jėgainę pasistatyti, – teigė V. Noreika. – Akcininkai buvo iškėlę užduotį dėl rūšiavimo linijos įrengimo. Manau, visas procedūras esam praėję, banko patvirtinimą dėl paskolos gavimo esame gavę. Netrukus rūšiavimo liniją turėtume turėti.
Tarybos narys Viktoras Kovšovas teigė, kad pataikaujant vežėjams priimtas sprendimas vežti mišrias atliekas kas antrą savaitę. Jis klausė, ar žmonės nesiskundžia dėl retesnio atliekų vežimo, ypač vasarą, kai kyla problemų dėl kvapų, parazitų ir t.t.
– Tokių nusiskundimų kol kas neturime, – atsakė direktorius. – Žmonės dabar keičiasi konteinerius: kas turėjo didesnius, keičiasi į mažesnius ir atvirkščiai.
Tarybos narys Sigitas Mičiulis įsitikinęs, kad sprendimas mišrias atliekas vežti kas antrą savaitę buvo protingas ir racionalus, nes kiekvieną pirmadienį gatvės būdavo pilnos šiukšliavežių. Jis klausė, kaip įmonė planuoja spręsti kitą problemą:
– Sąvartyno mokestis padidėjo 100 proc., jis didės kasmet, nes Lietuva dabar turi vieną mažiausių mokesčių Europoje. Dabar galima vežti į sąvartyną 35 proc. atliekų, o nuo 2030 m. nebus galima į sąvartyną vežti išvis jokių atliekų. Kaip tai gali nugulti ant atliekų turėtojų pečių?
Pasak direktoriaus, tai pagrindinis klausimas, kiekvieną savaitę svarstomas asociacijos direktorių pasitarimuose.
– Manau, kito kelio nebus, turėsime kuo didesnius kiekius vežti deginti. Turime pasiekti, kad žmonės dar labiau rūšiuotų, kad pakuotės ir antrinės žaliavos nepatektų į komunalines atliekas. Ateityje numatoma plėsti ir skatinti rūšiuojamąjį surinkimą. Ateityje tam numatomos priemonės ir finansavimo šaltiniai. Būtų atskiri konteineriai antrinėms žaliavoms. Dabar turim išvystę pakuočių sistemą, o būtų konteineriai dar ir antrinėms žaliavoms, statybinėms atliekoms, net pavojingoms atliekoms. Taip būtų sumažintas komunalinių atliekų srautas. Be to, bus skiriamas nemažas finansavimas atliekų perdirbimui, skatinant į šią sritį įtraukti privatų verslą. Tai sričiai bus organizuojami konkursiniai projektai. Ministerija tikisi, kad augs atliekų perdirbamoji pramonė. Tą reikės daryti, o sąvartynai turės likti kalnais, – teigė V. Noreika.
Kiek metų dar bus galima vežti atliekas į sąvartyną, kol jis užsipildys ir reikės įrengti naują? Atsakydamas į šį klausimą direktorius teigė, kad dabar turima ketvirta sekcija šiemet turėtų pasiekti 10 metrų ir paskui gali kilti dar 10 metrų. Sunku prognozuoti, bet talpa buvo paskaičiuota kažkur pusė milijono tonų, dabar artėjama prie 300 tūkst. tonų. Po dviejų-trejų metų, o gal ir anksčiau, sąvartynas turėtų užsipildyti. Kita vertus, komunalinių atliekų kiekiai mažėja, taigi sąvąrtyno užpildymo laikas gali prasitęsti.
