Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Gruodžio 22-ąją Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie padės apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio. Asmenims, kurie jau buvo bausti už žiaurų elgesį su gyvūnais, tam tikrą laiką bus draudžiama įsigyti ir laikyti naują gyvūną, o pažeidusiems įstatymus – didinamos baudos. Kontroliuojančioms institucijoms suteikiama daugiau galių įeiti į pastatus, kai gyvūnui gresia pavojus.
Gruodžio 13 d. į Seimo salę grįžęs parlamentarės Ievos Pakarklytės inicijuotas projektas, siekiantis patobulinti gyvūnų apsaugos teisinę bazę ir užtikrinti, kad asmeniui, iš kurio buvo konfiskuotas gyvūnas už jo kankinimą, suluošinimą ar net nužudymą, būtų galima taikyti draudimą laikyti gyvūnus tam tikrą laiką gruodžio 22-ąją buvo patvirtintas. Pagal įstatymo pakeitimus gyvūną laikančiam asmeniui, baustam už žiaurų elgesį su gyvūnu ir gyvūno kankinimą, jei jis buvo konfiskuotas, bus uždrausta laikyti gyvūną 2 metus įsiteisėjus nuobaudai.
Kaip skelbiama pranešime spaudai, gyvūno laikytojui, baustam už pakartotinį žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to jam gresia žūtis ar suluošinimas, jei buvo konfiskuoti visi jo gyvūnai, arba už tokį nusižengimą, padarytą pakartotinai, draudimas galios 4 metus.
Dar ilgesnis draudimo laikotarpis numatytas gyvūno laikytojui, kuris yra teistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Jam draudžiama laikyti gyvūną vykdant teismo sprendimą ir 10 metų jį įvykdžius.
Kontroliuojančių institucijų atstovai galės įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriose yra laikomi gyvūnai, be savininko ar teismo leidimo turint pakankamai duomenų, kad ten esančiam gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis.
Administracinių nusižengimų kodekse už visus šiuos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus numatyta atsakomybė – bauda sieks nuo 150 iki 300 eurų, padarius nusižengimą pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.
Kodeksas papildytas nuostata, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai už naujų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų nesilaikymą galėtų taikyti nuobaudas ir laukinių gyvūnų laikytojams.
Lietuva iki šiol buvo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje dėl teisės aktų spragų asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, ir toliau buvo leidžiama juos įsigyti ir laikyti.
„Kaimyninėje Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kai teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
Šis reguliavimas Lietuvoje yra aktualus dviejose srityse. Pirmiausia, kovoje su nelegaliais daugintojais ir jų pakartotiniais nusižengimais. Net jei ir būna nustatytas žiaurus elgesys, tai niekaip netrukdo daugintojui vėl įsigyti gyvūnus, juos dauginti ir kankinti. Antra, reguliavimas svarbus ir siekiant užkirsti kelią fiziniams asmenims pakartotinai žiauriai elgtis, kankinti, luošinti ir net žudyti gyvūnus“, – tikina Seimo narė I. Pakarklytė.
Minėtų teisės aktų pakeitimai sukuria efektyvesnį kontrolės mechanizmą, kuris padės greičiau sustabdyti nelegalių daugyklų veiklą, atgrasyti gyvūnų laikytojus nuo žiauraus elgesio su gyvūnais.
Kad tokio įstatymo pakeitimo reikėta, jau senai pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamente direktoriaus funkcijas vykdanti Aušra Stumbrienė.
– Pati aprašo sudėtis iki mūsų dar neatėjo, bet, kiek mus informavo, žmogus, baustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, negalės kurį laiką jų laikyti, – teigė moteris.
Pasak direktorės, situacija panaši kaip ir buvo anksčiau – Veterinarijos tarnybos specialistai surašys protokolą ir žmogus bus baudžiamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
– Kaip mus informavo, nes mes patys mokymų dar neturėjom, dėl įvykių bus informuojami kaimynai, rengiami planiniai reidai su policija, – veiksmus įvardijo A. Stumbrienė. – Žiauraus elgesio pripažinimų nėra daug, tad nemanau, kad nusižengusius žmones kontroliuoti bus labai sudėtinga.
Pasak direktorės, bus informuojama savivaldybės administracija, seniūnijos (bus pranešama, kad būtent toje seniūnijoje yra baustas žmogus ir reikėtų į juos atkreipti dėmesį, jei atsirastų gyvūnų).
– Turėjome ne vieną žiauraus elgesio bylą ir labai gaila, kad tuomet dar nebuvo priimtos įstatymo pataisos ir negalėjome jų taikyti. Anksčiau, kad ir nubaustas, bet kitą dieną asmuo vėl galėjo laikyti gyvūnus ir tapti veisėju, mūsų rankos buvo surakintos, – teigė A. Stumbrienė.
Pasak jos, apie pažeidėjus sužinoma iš pranešimų, skundų, per savivaldybę, kartais ir per patikrinimus važiuojant pro šalį pamatoma.
– Labai džiaugiamės šituo sprendimu. Tik žmonių sąmoningumo, noro bendradarbiauti ir lojalumo gyvūnų gerovei dėka kuo toliau, tuo daugiau žinosime ir galėsime daugiau padaryti, kad gyvūnas nekentėtų. Ypač didelė padėka seniūnijų darbuotojams, seniūnams, kurie pažįsta savo seniūniją ir neslepia nusižengusių asmenų, – teigė A. Stumbrienė, pridūrusi, kad inspektoriai negali budėti kiekviename kieme, tad jie labai dėkingi žmonėms, kurie praneša apie galimai žiaurų elgesį su gyvūnais.
