Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai 
Įkelta:
2021-09-09
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Aprašymas

Kairėje  ryšininkas Pranas Toliušis

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Aprašymas

Kairėje  ryšininkas Pranas Toliušis

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Aprašymas

Iš kairės broliai  Algimantas, Jokimas, Pranas Toliušiai

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
partizanumemorialas.lt ekrano nuotrauka
Aprašymas

Partizano Jokimo Toliušio įamžinimo vieta Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje

Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 

Šeimoje – 10 vaikų 

Savo prisiminimais dalijasi Benita Toliušytė-Stanevičienė, gimusi 1937 m. birželio 4-ąją Tauragės r. Meižių k.(Pajūrio parapija). Šeimoje buvo 10 vaikų, tėvai turėjo 15 ha žemės, 3 gerus arklius. Tėvų sodyba buvo prie pat miško. Partizanai užklysdavo dažnai. Būdavo, „vieni ateina naktį, kiti – dieną“. Naktimis ateidavo ir „garnizonas“ (taip senolė Benita vadino stribus). Jie vis klausinėdavo, ar buvo „miškiniai“. „Partizanus mes vadindavome Lietuvos gynėjais, o stribus – „stribekais“. Partizanus atskirdavome pagal ženklus, bet buvo daug ir parsidavėlių. Kai laukdavom partizanų, būdavo sutartinis ženklas. Mes jiems ne tik duodavom maisto, bet ir išplaudavome uniformas“, – prisiminimais dalijasi Benita.

Broliai Jokimas ir Pranas 

Brolio Jokimo iškart į būrį partizanai nepriėmė. Jie buvo vadinamajame 7 miško kvartale. Į mišką brolis išėjo apie 1954 m., 22-ejų. Slapyvardis  – Žibutis. Kitas brolis, Pranas, buvo ryšininkas. Būtent 20-metis Pranas buvo kankintas Tauragės Šubertinėje. Norėjo į mišką išeiti ir dar vienas brolis, bet tėvas prašė neišeiti, nes nebūsią kam ūkyje dirbti. Jokimo būrys buvo apsuptas netoli Batakių. Jis anksčiau buvo sakęs, kad, jei ką, gyvas nepasiduosiąs. Jis pasikišo granatą po galva ir susisprogdino. Kūnas be galvos su dar 2 nušautais partizanais buvo parvežtas į Šubertinės kiemą ir įmestas į kalkių duobę. Tėvai tą žinią išgirdo iš kitų žmonių, kai eidavo į Šubertinę tikėdamiesi pamatyti Praną (jiems apie nukautus partizanus ir pasakė aplinkiniai). Jokimas Toliušis-Žibutis kartu su tūkstančiais kitų partizanų įamžintas Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje. 

Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos

Prisimindama brolį Praną ir jo patirtas kančias Šubertinėje, Benita su didele neapykanta taria partizano Lyro vardą (Jonas Núobaras, slapyvardžiai Laimutis, Mikas, Konradas, Lyras. Gimęs 1926 01 13 Ožnugariuose, Batakių vlsč. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, vėliau – saugumo agentas. Iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos). Pasak jos, tai buvo parsidavėlis. Jis siuntė Praną perduoti laiškelį kitam partizanų būriui. Tai buvo pasala Pranui. Jis buvo sučiuptas, buvo surastas ir tas laiškelis. Supančiotas buvo vedamas kelis kilometrus iki mašinos. Šubertinėje jis buvo tardomas elektra (pasodintas ant kėdės, ant kurios buvo įtaisyta elektros srovė), nuo kurios kūnas buvo purtomas, draskomas. Buvo žiauriai mušamas. Tardymai vykdavo naktimis, kad gatvėje nesigirdėtų riksmų. Lankyti neleido, tad siuntinių tėvai perduoti negalėjo. Po Šubertinės Pranas buvo išvežtas, tik pašnekovė neatsimena kur. 

Kai Pranas buvo kalėjime, į namus atėjo KGB karininkas Krainev (Tauragės RS MGB viršininko pavaduotojas, vyr. leitenantas), kuris išsivedė tėvą į daubą, norėjo jį nušauti. „Bet mes, 5 vaikai, apsikabinom jo rankas, kojas, klykėm, maldavom, kad nenušautų, paliktų mums tėvą gyvą, kad neatimtų mūsų pagrindinės duonos“, – tokie atsiminimai įsirėžė senolei Benitai į atmintį. O tėvą nušauti norėjo už tai, kad vienas sūnus partizanas, kitas – ryšininkas, kad neva buvo „banditų šeima“. 

Sugrįžo 

Po kurio laiko Pranas sugrįžo į namus. Naktį pabeldus jam į langą ir paprašius įleisti tėvas iš balso nepažino. Bet kai brolis pasakė: „Tėveli, tavo sūnus Pranas parėjo“, tai tėvelis taip ir sukniubo, jį ištiko insultas, buvo atimta kalba. Ryte tėvą išvežė į ligoninę.

Likimo ironija – nepaisant Pranui klijuojamų „bandito“, „miškinio“ etikečių, vėliau Pranui teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Kaip Benita teigia, jos pačios jaunystėje būta drąsios. Pamena, kaip kartą jos „kūma“ (krikšto mama), parašiusi laišką prašė jį nunešti partizanams. Ji žinojusi tą vietą, kur dieną būdavo partizanai. Tada būryje dar ir Lyras buvo, dar buvo neparsidavęs. Grįždama pamatė nuo kalno besileidžiantį „Skiriaus garnizoną“. Ji tekina grįžo pas partizanus jų įspėti, kad ateina stribai. Stribai ją sustabdė ir paklausė, kur buvusi. Benita atsakė, kad pas draugę mokyklos reikalais.

Šiandien Benitai 84 metai, našlė. Nors puikia sveikata pasidžiaugti ir negali, bet džiaugiasi ramiu ir sočiu gyvenimu savo trobelėje Adakavo medžių apsupty, džiaugiasi matydama pro langą gausų būrį keliu krypuojančių ančiukų, džiaugiasi, kad Lietuva laisva, kad ji gyvena laisvoje šalyje. 

Nuotrauka
spaudos

 

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.