„Santakos“ muziejui – vertingos dovanos iš bičiulės rankų
Įkelta:
2021-09-02
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Marina Kulčinskaja

 

 

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Keletas Marinos Kulčinskajos muziejui dovanotų eksponatų

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Darius Kiniulis

 

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka

Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.

Nuotraukos, atvirlaiškis ir knyga

„Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuoširdžiai dėkoja ilgametei muziejaus rėmėjai Marinai Kulčinskajai už atsiųstas vertingas dovanas. Šį kartą tai 22 nuotraukos, 1 atvirlaiškis ir 1 knyga“ – tokiu įrašu rugpjūčio pradžioje savo feisbuko paskyroje pasidalijo muziejininkai.

Kai kurios nuotraukos – su Lauksargių vaizdais Pirmojo pasaulinio, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, tarp jų – itin vertinga Plikiškės pasienio posto nuotrauka 1944 m., kurioje puikiai matyti, kaip užkarda atrodė paskutiniais mėnesiais iki nacius išvarant sovietams. Vertingos nuotraukos ir su Lauksargių geležinkelio stoties, bažnyčios vaizdais. Dalyje atvirukų – Pirmojo pasaulinio karo rusų belaisvių stovykla Lauksargiuose, kurią buvo įrengę vokiečiai.

M. Kulčinskaja šįkart padovanojo ir knygą vokiečių kalba „Kampf um Freiheit“ („Kova už laisvę“), išleistą Berlyne 1954 m. Didelė knygos dalis skirta 1812 m. Tauragės konvencijai, pridėta ir tikro sutarties dokumento fotokopija. Tarp dovanų – ir atvirukas su Tauragės konvencijos paminklu 1915 m. Yra ir kitokių Tauragės vaizdų, ko gero, vertingiausias – Tauragės dvaro rūmų vaizdas 1917 m., kadangi išlikę mažai šių rūmų fotografijų. Taip pat maždaug 1916 m. nuotrauka su obelisku kare žuvusiems vokiečių kariams. Obeliskas vis dar stovi.

Dvi fotografijos mena mažai mums pažįstamą tarpukario karo lakūną iš Tauragės – Steponą Sebastijonavičių su mama prie lėktuvo. Praeityje gausią Tauragės vokiečių bendruomenę primena nuotrauka su teatro aktoriais, o kitoje pusėje – vokiškas įrašas.

„Dovanos pirktos vokiškoje ebay.de aukcionų parduotuvėje, o kainos siekė nuo kelių iki 80 € už vienetą. Dėkojame muziejaus bičiulei už vertingas dovanas“, – rašo muziejininkai.

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka

Jau padovanojo apie 110 eksponatų

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ir etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis pasakoja, kad Marina Kulčinskaja yra klaipėdietė, tačiau jau daug metų gyvena Karlskrunoje (Švedija). Ji – mokslininkė, vertėja, dėstytoja, rašytoja. Studijavo anglų kalbą, Vilniaus universitete apsigynė disertaciją iš baltų ir germanų kalbų istorijos. 

– Pirmą sykį dovanų nuo M. Kulčinskajos muziejus gavo gal 2015 metais, – pasakoja D. Kiniulis. – Tą kontaktą užmezgė tuomet muziejuje dirbęs Vytautas Mažeika, ilgametis muziejaus istorikas. Paskui jis išėjo į pensiją, tačiau tas ryšys liko. Jis mane supažindino su M. Kulčinskaja. Mes vis susiskambinam, ji ar elektroniniu paštu parašo, ar paskambina – „Va, čia yra toks dalykas, ar jums reikia?“ 

D. Kiniulio skaičiavimu, muziejus jau turi apie 110 M. Kulčinskajos dovanotų eksponatų. O perka ji daugiausia iš „eBay.de“ interneto aukciono – ten būna daugiausia su Taurage susijusių eksponatų. 

– Vokiečiai turėjo reikalų Tauragėj, – šypteli D. Kiniulis, –  vokiečių kariai per karą čia gan daug fotografavo, rusai beveik nefotografavo, o štai pas vokiečius fotoaparatai buvo įprastas dalykas. Nuotraukos – iš buvusių karių albumų. Matyt, mirė žmonės, kurie jas saugojo, kuriems jos buvo svarbios. Sužinoję, kad tai gali būti vertinga, artimieji parduoda aukcionuose. Marina konkuruoja su kitais ir perka. Tokios nuotraukos labai paklausios, jos gali kainuoti ir 10–12 eurų, o kartais už mažą nuotraukėlę gali tekti sumokėti ir 80 eurų. Pavyzdžiui, neseniai Lauksargių stoties vaizdai kainavo 60–80 eurų. Yra Marina padovanojusi ir per 100 eurų kainuojančių eksponatų. Kartais seku tuos aukcionus, taigi suprantu, kiek pinigų žmogus išleidžia.     

Pasak D. Kiniulio, muziejams toks eksponatų įsigijimo būdas nelabai prieinamas. Mat jie, kaip biudžetinė įstaiga, gali pirkti tik iš Lietuvos, ir tai galimybės labai ribotos. Taigi ieškoma kitų kelių.

Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka

Dauguma rėmėjos muziejui dovanotų eksponatų – nuotraukos iš tarpukario, Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų, atvirukai.   

– Ji labai myli Lietuvą, ypatingai Klaipėdos kraštą, Prūsiją, – sako D. Kiniulis. 

Paklaustas, ar Marina yra buvusi Tauragėje, jis pasakojo, kad kartą ji buvo atvažiavusi, 2018 metais:

– Labai paprastas, malonus žmogus. Vis kviečiu ją atvykti ar bent jau pranešti, kada bus Lietuvoje, kad galėtume susitikti. Ji draugauja su Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose direktore, kartais ten apsilanko, – teigė muziejininkas.  

Galbūt apsilankys Tauragėje

„Tauragės žinioms“ M. Kulčinskaja pasakojo, kad ją domina viskas, kas susiję su Klaipėdos krašto praeitimi, istorija. O paklausta, kodėl aukcionuose pirktas vertybes ji dovanoja muziejams, o ne pasilieka sau – juk kiti kolekcininkai rūpinasi savo privačiomis kolekcijomis, ji atsidūsta:

– Ką čia galima atsakyti... Juk jūs irgi turit mylimus žmones – šeimą, mamą. Tai jei kas nors klaustų – kodėl tu savo mamai kažką gero padarei? Ką gali atsakyti? Tai tas pats, kaip ir darytum sau.

Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka

Aš irgi kolekcininkė, bet savo kolekciją laikau ne namuose, nes juk gali ir gaisras kilti ar kita nelaimė (juokiasi – aut. past.), o ten, kur saugiau. Kai atiduodu muziejui, žinau, kad atiduodu į geras rankas, kad vertybės niekur nepradings.

Pasakodama, kaip atsirenka, kuriuos daiktus pirkti, ji aiškina, kad pagrindinis kriterijus – ar reikės to muziejui, ateities kartoms, mokslininkams, ar daiktas yra istorinė, mokslinė, meninė vertybė.

– Man svarbu, kad daiktas būtų iš Klaipėdos krašto arba Rytprūsių. Šio regiono istoriją gerai žino ne visi, tad mano noras – kad jo vaizdas būtų ryškesnis. Tikiuosi, kad surinkti vaizdai sudomins ir mokslininkus, pasitarnaus edukacijai. Vertingiausios man atrodo Antrojo pasaulinio karo laikų nuotraukos, – pasakojo M. Kulčinskaja.

Marina pasakoja, kad brangiausias pirkinys jai kainavo 135 Eur. Tai buvo nuotrauka iš Klaipėdos krašto.

Daugiausia Marinos dovanų yra gavę Klaipėdos krašto muziejai, nemažai ir kitų Lietuvos muziejai, ji sako turinti ryšių net su Latvijos muziejininkais.

Paklausta, gal ketina apsilankyti Tauragėje, M. Kulčinskaja sakė:

– Mielai atvažiuočiau, bet ne visada išeina. Buvau Bitėnuose šią vasarą, bet iki Tauragės atvažiuoti nebespėjau. Tačiau planuoju ir darkart atvažiuoti – Bitėnuose bus sueiga, tai gali būti, kad ir į Tauragę užsuksiu. Muziejus jūsų geras, ir muziejininkai atsidavę.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.