Būdviečių pradžios mokyklos mokiniai su mokytojais prieš persikeliant į naująją mokyklą
Būdviečių mokyklos mokiniai, metai nežinomi
Būdviečių pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.
„Būdviečių kaime nerasi tarp jaunimo tokių, kurie nesimokė arba nesimoko Būdviečių 8-ėje mokykloje. Tačiau seniausieji žmonės dar gerai prisimena tuos laikus, kai Būdviečiuose ir aplinkiniuose kaimuose negalėjai sutikti raštingo žmogaus. Ir kaip žmonės galėjo mokytis rašto, jei nebuvo mokyklos. Pati artimiausia mokykla buvo Meldikviršių kaimo keturklasė rusiška mokykla. Ji buvo uždaryta 1914 m., kilus Pasauliniam karui.
Pasibaigė karas. Su juo dingo ir didžiausias Būdviečių kaimo išnaudotojas – dvarininkas. Tiesa, jo ir anksčiau niekas nematė. Dvaras priklausė kunigaikščiui Vasilčikovui, kuris gyveno užsienyje, o dvaro reikalus tvarkė ūkvedys. Kadangi išliko dalis dvaro pastatų, o tarp jų dvaro raštinė, todėl gyventojams reikalaujant čia buvo nuspręsta įkurti mokyklą.
Taip Tauragės apskrityje, Žygaičių valsč., Būdviečių kaime, 1922 m. buvo atidaryta Būdviečių pradžios mokykla. Pirmoji mokytoja, pradėjusi joje dirbti, buvo Vanda Mejerytė. Kaip seniau į Būdviečių dvarą ėjo lažą Aukštupių, Dabrupinių, Būdviečių, Pabūdviečių kaimų valstiečiai, taip jų vaikai pasuko į tą patį dvarą mokytis. Vaikų susirinkdavo labai daug, o ypač žiemą, nes tada jie buvo laisvi nuo darbų ir ganymo. Pagaliau 1925 m. parkėlė antrą mokytoją Plioplį. To paties pastato viename gale įrengė du butus mokytojams, o kitame gale buvo pertvarkytos dvi klasės, kuriose mokėsi I, II, III ir IV skyriaus mokiniai. I skyrius skirstėsi į dvi grupes. 1-oji grupė mokėsi tik vasarą, nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Užbaigę 1-ąją grupę, kitą rudenį mokiniai ateidavo į 2-ąją grupę, vėliau į II, III, IV skyrius. Vyresnieji mokiniai mokėsi nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.
Jurkšas Juozas, Jurgio, gim. 1911 m., gyvenantis Pabūdviečių k., tuo metu mokėsi Būdviečių pradžios mokykloje. Jo pasakojimu, žiemą būdavo labai šalta, klasėje niūru, tamsu, nes ne tik maži langai, bet tie patys apšalę, mažai praleido šviesos. Suoluose sėdėjo po 4 mokinius. Nebuvo pakankamai sąsiuvinių, todėl mažesnieji rašė lentelėse grifeliais, o knygos buvo labai brangios. Bet noras mokytis nugalėjo visus sunkumus.
Kaip Jurkšas, taip ir daugelis kitų vaikų negalėjo užbaigti visos mokyklos, nes vos paūgėjus reikėjo eiti tarnauti. Apie žmogaus raštingumą spręsdavo iš to, kiek žiemų lankęs mokyklą.
Be dviejų mokytojų, į mokyklą vieną kartą per savaitėje atvažiuodavo klebonas iš Žygaičių, kuris turėdavo tikybos pamokas. Nors ši pamoka buvo tik vieną kartą savaitėje, ji buvo laikoma svarbiausia. Kokį vaidmenį mokykloje vaidino klebonas, galima matyti iš šio pavyzdžio. Mokykla stovėjo antroje Ežerūnos upelio pusėje. Pavasarį ir rudenį, patvinus upeliui, Būdviečių, Aukštupių, Vilkučių, Kenščių kaimų vaikai negalėdavo ateiti į mokyklą. Būtinai reikėjo statyti per upelį tiltą, bet iškilo ginčas, kur statyti. Mokytojai ir didesnė dalis tėvų norėjo, kad tiltas būtų nuo Tauragės pusės, bet klebonui iš Žygaičių važiuoti buvo labai nepatogu, todėl tiltą pastatė pagal jo norą, nuo Žygaičių pusės (papasakojo Būdviečių kaimo gyventojas Valskis Jonas, Antano).
Mokykloje buvo mokoma lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas), aritmetikos, gamtos, geografijos, istorijos, piešimo, dainavimo, kūno kultūros. Prieš pamokų pradžią, įėjus mokytojui, visi sustodavo ir kalbėdavo rytinę maldą, o pasibaigus pamokoms vėl užbaigdavo malda. Labai sunku buvo neturtingųjų vaikams. Parėjus iš mokyklos laukė įvairūs darbai, dažnai ir visai negalėdavo eiti į mokyklą, nes nebuvo kuo apauti ar apsivilkti. Daug praleidę mokiniai atsilikdavo moksle. Mokykloje jų laukė bausmės. Dažniausiai mokytojai klupdydavo kampe, o daugiau nusikaltus reikėjo klūpoti ant žvyrų ar žirnių su iškeltomis rankomis.
Slinko metai. Senuosius mokytojus keitė nauji, tačiau mokykla ir klasės buvo tos pačios. 1928 m. atsikėlė mokytoja Šegždavičiūtė. Vakarais čia rinkosi jaunimas, ruošdavo vaidinimus, mokėsi dainų.
1929–1934 m. čia mokėsi Nausėdaitė Ona, Antano (Abromienė), gim. 1922 m., gyvenanti Būdviečių k. Jos pasakojimu, mokykloje buvo įvairių knygelių, kurias mokytoja Šegždavičiūtė duodavo mokiniams kartą savaitėje perskaityti. Tai buvo pasakos, apsakymai, eilėraščiai.
Namuose reikėjo auginti daržoves, o rudenį išrinkdavo geriausias ir veždavo į parodą Tauragėje. Mokyklos vedėjas tuo metu buvo Alminas. Jis reikalaudavo, kad visi mokiniai skaitytų laikraštį „Jaunasis ūkininkas“. Religinių švenčių dienomis, t. y. per Kalėdas, Velykas ir Naujuosius Metus, mokiniai suruošdavo programėles tėvams: dainuodavo choras, vaidindavo, šokdavo, deklamuodavo. Klasėse kabojo Smetonos portretas ir Lietuvos herbas.
Kad ir labai vargingai gyvendami, valstiečiai norėjo savo vaikus išmokyti rašto, todėl vis sunkiau talpindavo senasis pastatas mokinius. Atsidarė pradinės mokyklos Aukštupių, Stirbaičių, Kenščių kaimuose, bet Būdviečių mokykloje mokinių nesumažėjo (kas metai lankydavo apie 90 mokinių). Pagaliau valdžia, matydama, kad mokykla baigia griūti, nusprendė statyti naują. 1938 m. buvo pradėtas statyti mūrinis pastatas dviejų komplektų pradinei mokyklai su mokytojų butais II aukšte, priešais senąją mokyklą. Kyla klausimas, kodėl nauja mokykla buvo pastatyta nepatogioje vietoje, tolokai nuo vieškelio, sunkai privažiuojamoje vietoje. Pagrindinė priežastis buvo žemė. Senoje dvaro vietoje mokyklai buvo išskirtas 2 ha žemės plotas dar 1922 m. Valdžia nenorėjo daryti papildomų išlaidų pirkdama žemę prie kelio ir statė ten, kur buvo pigiau.
1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nors šūvių mokiniai ir negirdėjo, tačiau mokytis buvo vis sunkiau. Vienintelis džiaugsmas mokiniams buvo auganti nauja mokykla. Visi žinojo, kad 1940 m. rugsėjo mėn. naujuosius mokslo metus jie pradės naujose klasėse. Kartu darėsi gaila palikti senąją, bet tokią mielą mokyklą. Baigiantis seniems mokslo metams nusifotografavo mokiniai ir mokytojai Ežerūnos pakrantėje“.
Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kęsčių filialo bibliotekininkės Aristidos Eglynienės surinktą medžiagą, saugomą bibliotekos kraštotyros archyvuose
Būdviečių pradžios mokyklos mokiniai su mokytojais prieš persikeliant į naująją mokyklą
Būdviečių mokyklos mokiniai, metai nežinomi
Būdviečių pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas
