Sungailiškiai: praeities vaizdeliai iš kraštotyros lobyno
Įkelta:
2022-11-03
Nuotrauka
sungailiskiu
Nuotraukos autorius:
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Aprašymas

Pas Misevičius dažnai atvažiuodavo svečių

 

,
Nuotrauka
sungailiskiu
Nuotraukos autorius:
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Aprašymas

Šiame name buvo Sungailiškių pradinė mokykla

 

,
Nuotrauka
sungailiskiu
Nuotraukos autorius:
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Aprašymas

Misevičiūtės su draugais

 

,
Nuotrauka
sungailiskiu
Nuotraukos autorius:
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Aprašymas

Misevičius su dukra Duone

 

,
Nuotrauka
sungailiskiu
Nuotraukos autorius:
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Aprašymas

Duonės Misevičiūtės ir Liudviko Volodkos vestuvės 

Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 

Kaip rašo K. Fetingienė, neabejotina, kad gyvenvietės vardas kilęs iš dvarininkų Sungailų pavardės. Čia plytėjusios jų valdos minimos 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje ir kituose šaltiniuose. Nuo 1950 iki 1968 m. Sungailiškiai buvo apylinkės centras. Dabar kaimas priklauso Mažonų seniūnijai.  

Sungailiškių pradinės mokyklos istorija

Kaip rašoma kraštotyros darbe, 1913 m. Sungailiškiuose įkurta pradžios mokykla. Tai bene viena seniausių pradinių mokyklų rajone.

Kur buvo pati pirmoji mokykla, pasakyti sunku. Yra žinoma, kad 1920 m. ji buvo įkurta Sungailiškių ūkininko Augusto Rudžio namuose. Tačiau jau po 1929 m. mokykla buvo kito ūkininko Henriko Olseno (Holco) namuose. Jis buvo kalvis, labai sąžiningas ir darbštus žmogus, visų gerbiamas. Viename gyvenamojo namo gale gyveno ūkininko šeima ir buvo įrengtas kambarys gyventi mokytojui, kitame gale – mokykla. Mokytoju dirbo Boleslovas Turčinavičius. 

1936 m. mokykla persikėlė į Sungailiškių dvarui priklausiusį dviejų aukštų medinį namą.  Pirmajame aukšte buvo įrengtas butas mokytojui, antrajame – mokykla. Čia dirbti ir gyventi persikėlė mokytojas B. Turčinavičius su mama. 

1944–1945 m. mokyklos pastatas buvo nusavintas karo reikalams: rengta rusų armijos karo lauko ligoninė, po to arklių ligoninė. Tuo laiku mokyklą perkėlė pas kaimo gyventojus Fabijoną Akstiną ir Juozą Zemecką. Karui pasibaigus, 1945 m. pavasarį, pastatas buvo grąžintas ir mokykla čia buvo iki 1998 m. rudens.

Kaip rašo K. Fetingienė, 1998 m. seniūno Jono Samoškos atkakliomis pastangomis ir rūpesčiu Tauragės rajono savivaldybė skyrė lėšų nupirkti naujam mokyklos pastatui Sungailiškių gyvenvietėje. 1998 m. rudenį mokykla persikėlė į naujas patalpas ir tų pačių metų gruodžio mėnesį atšventė įkurtuves. Jų metu mokyklą pašventino a. a. kunigas Juozapas Bukauskas (2011 m. mokykla uždaryta – red. past).

Iš Elenos Paulikaitės-Gerčienės (gim. 1928 m.) atsiminimų

Kraštotyrininkė užrašė nemažai kaimo gyventojų atsiminimų. Štai ką jai papasakojo E. Paulikaitė-Gerčienė: „Sungailiškiuose dvaras buvo nuo baudžiavos laikų. Pasakojama, kad dvarą valdė bajoras Songaila. Jis buvęs labai žiaurus. Savo baudžiauninkams jis turėjo nustatęs griežtą lažo dienų skaičių ir už jo nevykdymą žiauriai bausdavo. Prie didelio medžio, augusio prie molinio tvarto, plakdavo juos rykštėmis. O dar labiau nusikaltusius ar nors kiek išdrįsusius paprieštarauti ponui įlaipindavo į medį ir liepdavo kukuoti gegute. Po to žmogų ponas nušaudavęs. Tamsiais žiemos ir rudens vakarais toje vietoje žybsėdavę žiburiukai ir girdėdavosi dejonės. Tai žmonės naktį bijodavę eiti pro tą vietą ir sakydavę, kad verkia ir blaškosi nukankintųjų vėlės“.   

Iš Juzefos Paulikaitės-Damulienės atsiminimų

1935 m. gimusi J. Paulikaitė-Damulienė prisimena: „Dvaro rūmai buvo dviejų aukštų medinis pastatas. Prie jo buvo pristatytas 3 aukštų fligelis, jame gyveno Misevičių dukros.

Misevičiai turėjo dvi dukras – Duonę ir Manę (taip jas vadino tėvai). Vyresnioji Duonė jau buvo ištekėjusi už Liudo Volodkos, jį vadindavo Tuciku. Per žiemą nei dukterų, nei žento dvare nebūdavo, jie grįždavo tik vasarai.

Pono Misevičiaus aš neprisimenu, jis mirė dar prieš karą. Ponią prisimenu, nes mama mane nusivesdavo į dvarą. Kiek prisimenu, tai ponia buvo labai graži moteris, turėjo ilgus plaukus, kuriuos supindavo į kasą. Buvo labai gera, kalbindavo, vedžiodavosi po kambarius, pavaišindavo saldainiais, pyragu. 

Aplink rūmą buvo įrengti gražūs gėlynai. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydėjo gėlės. Prieš rūmą buvo padaryta klomba – ratu susodinti medžiai, o viduryje didelė girnapusė ir medinės kaladės atsisėsti. Čia vasarą ilsėdavosi ponų šeima ir jų svečiai. Aplink buvo didelis sodas, kuriame augo obelys, kriaušės, vyšnios, agrastai, buvo pasodinta daug braškių. Darže augo daug daržovių, ypač pomidorų. Dvare visą ūkį tvarkė pati ponia Misevičienė. Jos vyras buvo notaras ir dirbo Tauragėje. Į dvarą grįždavo tik savaitgaliui. 

Ponai domėjosi visomis to meto žemės ūkio naujovėmis, stengėsi nusipirkti žemės ūkio technikos: pjaunamąją, kuliamąją, grėbiamąją ir kt. Dvaro žemėje augino javus, bulves, pašarinius runkelius, dobilus, laikė gyvulių, augino arklius. Visiems darbams ponia samdė darbininkus, mokėjo jiems atlyginimą: suaugusiam už dieną 1 litą, vaikui – 50 ct. Vaikai ravėdavo gėlynus, braškes, rinkdavo pomidorus. Jiems prižiūrėti paskirdavo vieną suaugusį. Tik vieno darbo ponia nepatikėdavo niekam – pati pavasarį sėdavo dobilus. 

Be gyvenamojo namo, dvare buvo daug ūkinių pastatų: tvartai, arklidė, jauja, sandėlis grūdams, pastatas mokyklai su priestatu, kuriame buvo lentpjūvė ir malūnas.

Kai 1922 m. mano tėvai gavo žemės iš dvaro, tai ponas paskolino javų sėklos, davė arklius ir inventorių žemei išdirbti. 

1944 m. prieš grįžtant rusų armijai, ponia Misevičienė pasitraukė į Vakarus. Kartu su ja išvažiavo ir dukros. Duonė išsivežė ir 2 metukų sūnų Liudą. Mano mama ponus Misevičius prisimindavo tik kaip gerus ir nuoširdžius žmones.“           

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.