Lietuvos pašto 105-ąją sukaktį pasitinkant
Įkelta:
2023-11-16
Nuotrauka
pastas
Nuotraukos autorius:
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Tauragės apskrities centrinio pašto kolektyvas, 2005 m. 

 

 

Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.

Vos neprarado istorinio pastato

Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., 1922 m. Lietuvos paštas tapo tarptautinės Pašto sąjungos nariu. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. sausio 10 d. atkurta ir Lietuvos pašto narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje. 

Neseniai minėta dar viena data – Tauragės pašto, pastato pastatyto carinės Rusijos, 190 metų sukaktis. Ta proga paštą papuošė gražus akcentas – iš metalo iškalta pašto karieta, pristatyta su  istorine apžvalga. 

– Galbūt toje apžvalgoje kas nors pasigedo mūsų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dirbusiųjų pašte, naujų principų, technologijų diegimo, įvaizdžio kūrimo, todėl norisi apie tai priminti, – sako Viktoras Jokubaitis, Tauragės apskrities centrinio pašto (ACP) direktoriumi dirbęs 1997–2009 m. 

– Yra ir daugiau datų, svarbių Tauragės istorinio pašto pastato likimui, – sako jis ir vardija: – Kadangi 1991 m. gruodžio 17 d. buvo nutarta pertvarkyti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą, atskiriant paštą nuo VĮ ,,Lietuvos telekomas“, vėliau dalijantis pastatais Tauragės apskrities centrinio pašto istorinis pastatas dėl iki šiol nežinomų aplinkybių atsidūrė „Telekomo“ balanse. Šis faktas į viešumą iškilo, kai Lietuvos pašto generalinis direktorius atvyko Tauragės apskrities centrinio paštą kolektyvui pristatyti naują vadovą. Paštininkams pasiūlius generalinis direktorius neprieštaravo dėl darbuotojų kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Kreipimosi tekstas buvo paviešintas leidiniuose 1998 02 03 ,,Lietuvos aidas“ Nr. 22 ir 1998 01 29 ,,Tauragiškių balsas“ Nr. 11, tik po to, prabėgus dvejiems metams, atlikus ilgas procedūras, tuometinio LR Susisiekimo ministro, ,,Telekomo“ ir Lietuvos pašto vadovų pastangomis Tauragės apskrities centriniam paštui sugrąžintas istorinis pastatas. Toliau sekė rekonstrukcijos darbai, darbo, buities ir poilsio vietų įrengimas. Malonu priminti, kad Tauragės paštas tapo gražiausiu miesto pastatu – tokiu pavadinimu publikuotas straipsnis 2006 12 19. Nr. 145 leidinyje „Ūkininkų patarėjas“. Toliau dirbome siekdami geresnio klientų aptarnavimo, šiuolaikiškai suremontuodami, rekonstruodami, užtikrindami vertybių saugą beveik visuose Šilalės, Jurbarko, Tauragės rajonų, o vėliau – ir Pagėgių savivaldybės paštuose. 

V. Jokubaitis įsitikinęs, kad minint pašto sukaktį dera prisiminti ir tuos, kurie savo laiku kūrė, statė ir triūsė šioje įstaigoje, kokiomis priemonėmis, su kokia širdies šiluma, proto energija jie tai darė. 

 „Dirbome įdomiu laikotarpiu“

Reikšmingus to laikotarpio pasiekimus prisimena Lina Budrikienė, 1991–2010 m. pašte dirbusi  Rinkodaros ir komercijos skyriaus viršininke:

– Dirbome įdomiu, intensyvių Lietuvos pašto permainų laikotarpiu. Buvo atsisakoma sovietmečiu sukurtų tvarkų, jos keičiamos į naujas, lietuviškas. Pvz., šiuo metu galiojanti pašto kodų sistema buvo įgyvendinta mūsų pastangomis. Neturint šiuolaikinių technologijų kodavimą reikėjo atlikti rankiniu būdu. Bene pusę kabineto užėmė rankomis braižytas Tauragės rajono žemėlapis, kuriame  buvo atvaizduotas kiekvienas gatvės namas ir adresų skaičius, teritorija suskirstyta kvartalais ir sukoduota. Tai buvo didelis darbas, pareikalavęs daug įdirbio ir kruopštumo – pirmiausiai  reikėjo apeiti visas teritorijas ir susižymėti pastatus, suskaičiuoti kiekviename name esančius butus. Bet ši sistema gyvuoja iki šiol. Buvome ir motorizuoto pašto pristatymo pradininkai. Kūrėme pirmuosius planus, atlikome pirmuosius skaičiavimus ir bandymus. 

Pasak L. Budrikienės, dabartinis Lietuvos pašto įvaizdis (logotipas, geltona spalva ir kiti firminiai atributai) sukurti irgi jos darbo laikotarpiu. Šioje srityje buvo daug dirbama, įvertinta daug pavyzdžių, išklausyta įvairių specialistų nuomonių. Lietuvos pašto įvaizdžio katalogo kūrimą inicijavo LP Klientų aptarnavimo centras, tačiau į jo kūrimą buvo įtraukti visų paštų specialistai. Tauragės apskrities centrinis pastas buvo vieni iš pirmųjų pakeitę paštų stilių. Naudotasi profesionaliomis dailininkų ir reklamos firmų paslaugomis. 

Kartu su daugeliu kitų permainų Lietuvos pašte buvo sukurtos vadybininkų pareigybės, rinkodaros ir klientų aptarnavimo skyriai. Jų funkcija buvo ne tik pašto paslaugų pardavimas ir bendravimas su klientais, bet ir įmonės reprezentacija bei reklama. 

Gražių iniciatyvų buvo daug 

– Galime pasidžiaugti, kad buvome pirmieji, Lietuvos pašte pradėję pasirodymus visuomeninėse šventėse. Pirmasis buvo senovinio pilies pašto inscenizavimas „Panemunių žiedų“ šventėje Raudonėje. Dalyvavome daugybėje miesto ir verslo švenčių. Kiekvienos šventės metu pristatydavome savo sukurtą proginį atviruką ar voką, pašto antspaudą. Tuo metu tai buvo naujiena ir neįprasta Lietuvos paštui, todėl sulaukdavome didelio šventės dalyvių ir filatelininkų susidomėjimo. Įsiminė vienas įvykis, kai, norėdami pažymėti Onorė de Balzako apsilankymo Tauragėje jubiliejų, neatsiklausę LP vadovybės sukūrėme paprastutį pašto antspaudą, kuriuo vieną dieną žymėjome iš Tauragės pašto siunčiamus laiškus. Mums tai atrodė kaip reklaminė akcija. Į mūsų paštą atvyko filatelininkų iš visos Lietuvos, jiems buvo įdomus mėgėjiškai pagamintas ir pačių inicijuotas spaudas (tai neįprasta pašto struktūroje, nes kiekvieno proginio antspaudo leidyba, kaip ir pašto ženklo, turi praeiti ištisą procesą). Tada iš LP vadovybės gavome barti. Bet viskas baigėsi tuo, kad tą mūsų antspaudėlį patvirtino jau po jo išleidimo ir net įtraukė į filatelininkų katalogą, – prisimena L. Budrikienė. – Tauragės pašte pradėjome daug „pirmų“ dalykų, kuriuos vėliau perėmė kiti Lietuvos paštai. Pvz., pirmieji išsileidome reklamines skrajutes, organizuodavome Kalėdų senelio paštą (jis vėliau buvo organizuojamas visos Lietuvos mastu), turėjome ir Meilės paštą, skirtą Valentino dienai. Mūsų pasirodymai rajono šventėse peraugo į viso Lietuvos pašto reprezentacinius pasirodymus. Tapo net privaloma dalyvauti bent didžiausiose miestų šventėse. Visi apskričių centriniai paštai tai privalėjo įsitraukti į savo planus. Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos skyrius lengvino mūsų darbą, išleisdamas gražius proginius vokus, antspaudus ar net pašto ženklus. 

Nemažai darbo įdėta norint suaktyvinti filatelininkų veiklą – rengti susitikimai su rajono filatelininkais, pašto ženklų parodėlės, organizuotos vaikų ekskursijos.  

Kėlė kvalifikaciją

Violeta Mirauskienė, 2001–2010 m. dirbusi Tauragės ACP vyr. personalo specialiste, pasakoja, kad  tuometiniame Tauragės apskrities centriniame pašte sekretorės-administratorės pareigybė buvo gana svarbi. Be pagrindinių pareigų, administratorė pašte buvo atsakinga už darbuotojų raštingumą, dokumentų parengimą pagal raštvedybos taisykles. 

– Kasmet Lietuvos pašte šios pareigybės darbuotojams buvo rengiami kvalifikacijos tobulinimo kursai, naujausių dokumentų rengimo taisyklių taikymo aptarimai. Galima pasidžiaugti, kad tuo metu Tauragės centrinio pašto rengiami dokumentai buvo pripažinti kaip geriausiai rengiami iš visų apskričių paštų, – prisimena ji. – Buvo organizuojami ir personalo specialistų kursai įvairiomis temomis, pvz., kaip pagal Darbo kodeksą darbuotojus priimti į darbą ir iš jo atleisti, kokia yra teismų praktika. Ir vėl galime pasidžiaugti, kad Tauragės ACP Personalo skyriaus darbas buvo pripažintas geriausiu.
Pasak V. Mirauskienės, nemažai dėmesio buvo skiriama darbuotojų tobulinimuisi – buvo organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai. Juos lankę Tauragės ACP darbuotojai sėkmingai išlaikė 4 modulių testus, reikalingus ECDL pradmenų pažymėjimui gauti, ir gavo kompiuterinio raštingumo ECDL II lygio pažymėjimus.
Tobulintasi ir kalbos kultūros, kultūringo elgesio klausimais. 

– Pašte turėjome net ir eiles rašančių darbuotojų. Tai Nijolė Katelynienė, Vijolė Mickūnaitė, Genutė Jonkarienė, – prisimena ji.

Šventės, sąskrydžiai, turnyrai 

Genutė  Jonkarienė 1981–2017 m. buvo ne tik Tauragės ACP Komercijos specialistė, bet ir profsąjungos pirmininkė. Ji pasakoja, kad Tauragės ACP darbuotojų profsąjungos nariai aktyviai dalyvavo įgyvendinant kolektyvines sutartis su administracija, pagerbiant pašto veteranus, lankant išėjusiųjų kapus, organizuojant sąskrydžius, literatų klubo renginius, stalo teniso turnyrus.

Pasak G. Jonkarienės, prasidėjus centralizacijoms, reorganizacijoms daugelis darbuotojų finansininkų, vadybininkų, teisės, personalo specialistų, operatorių, elektrikų, remontininkų, vairuotojų rado darbus kitose įmonėse, firmose, apie juos girdėti gerų atsiliepimų ir vertinimų. 

Linki tęsti tradicijas

Ir pabaigai, kaip ir visada gimtadienio proga, – linkėjimai. V. Jokubaitis perduoda linkėjimus šiandien dirbantiems pašte ir linki naudojantis šiuolaikiniais mokslo ir technologijų laimėjimais tęsti, puoselėti, ugdyti gražias Lietuvos pašto tradicijas, nepamiršti, kad atstovaujate istorinei ir pagarbos vertai įmonei bei saugoti ją nuo įvairių ,,skersvėjų“.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.