Irenos ir Viliaus Šliuželių skulptūra „Gyvybės medis“
Šventės akimirka
Smagiai prabėgusi Norkaičių kaimo šventė turėjo net dvi progas – tai buvo ne tik kasmetinė šventė „Šypsausi savo kaimui“, bet ir baigiamoji projekto „Prakalbintų puodynių paslaptys“ dalis.
Šventė prasidėjo nuo veiklų vaikams ir jaunimui – piešimo dirbtuvių bei smiginio žaidimo.
Renginyje netrūko muzikos ir pasirodymų, puikiai pasirodė vietiniai – Norkaičių TAC ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, kuris pristatė ir savo veiklų ataskaitą, atvyko ir svečiai su teatralizuota muzikine komedija „Senberniai“.
– Buvo nuostabus spektaklis. Dėl techninių problemų nepavyko jo įgarsinti, bet žmonės buvo taip susidomėję ir įdėmiai klausėsi, kad net aktoriams šnabždant buvo galima viską kuo puikiausiai girdėti, – įspūdžiais dalijosi Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Jurgita Brazauskienė.
Šventėje pristatyti ir tradiciniai kulinariniai gatvių patiekalai, tarp kurių – ir rasalynė, gaminama iš silkės galvos, burokėlių, svogūnų.
– Rasalynę kiekvienais metais visada suvalgo pirmiausiai. Aš ir pati pirmiausia skubu ragauti būtent jos. Visi galėjo pasivaišinti ir kastiniu, virtais žirniais su spirgučiais, kugeliu, šiupiniu, – pasakojo moteris.
Šventės metu, kaip pasakojo Jurgita, uždaryta ir viena paroda.
– Šiemet Norkaičiuose vyko puodžių karaliaus Mindaugo Turolevičiaus duonos raugo keramikos mokymai. Buvo apie 15 mokinių, turėjome nemažai užsiėmimų vakarais. Nuostabi emocija, patirtis, – pasakojo J. Brazauskienė. – Tai yra viena seniausių keramikos technikų. Grynas duonos raugas brandinamas tris savaites. Kvapas nepakartojamas! Iš pagamintų indų galima ir valgyti, ir drąsiai naudoti buityje.
Vakaro vinimi tapo projekto „Prakalbintų puodynių paslaptys“ uždarymas su paroda ir didelio formato šamotinės skulptūros deginimu ir atidengimu.
Skulptūrą „Gyvybės medis“ keramikai Irena ir Vilius Šliuželiai gamino 10 dienų, sunaudojo apie 200 kg šamotinio molio, skulptūra yra 2 m aukščio. Skulptūrą degė 10 val., o sutemus ją atidengė ir visi svečiai galėjo barstyti pjuvenomis.
Skulptūrą Šliuželiai gamino savo namuose, Šiauliuose, vėliau ją dalimis atsivežė ir sudėjo Norkaičiuose, specialioje šamotiniam moliui deginti skirtoje krosnyje.
Jie planuoja liepos viduryje atvykti dar kartą – padaryti skulptūrai pamatą, pastatyti ją lauke ir įrengti apšvietimą, veikiantį nuo saulės baterijų.
Skulptūra liks Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre.
– Atėjus pro vartelius į amatų ir etnokultūros centrą, takeliu link pagrindinių durų kairėje pusėje auga kadagiai, yra nedidelis gėlynas. Pastebėjom, kad vienas kadagys nudžiūvo, tai nusprendėm jį iškasti ir toje vietoje pastatyti skulptūrą. Niekas ten jos nekliudys, nes ją reikia saugoti nuo smūgių, o orų pokyčių – nei šalčio, nei karščio – ji nebijo, – pasakojo Jurgita.
Irenos ir Viliaus Šliuželių skulptūra „Gyvybės medis“
Šventės akimirka
