Darius Kiniulis rengia knygą apie Lauksargių kraštą
Lauksargiuose jau stovi paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui
Lauksargių geležinkelio stotis, 1915 m.
Pernai per šalį praėjus desovietizacijos bangai, Tauragės rajone demontuoti 4 sovietiniai paminklai. Daugelyje vietų taip ir liko tuščia, o štai Lauksargiuose rugsėjo pradžioje pastatytas naujas paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidžiaugęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis užsiminė ir apie rašomą knygą, kurioje nuguls krašto istorijos faktai, nuotraukos, padavimai.
Pastatytas paminklas
„Šiandien istorinė diena Lietuvos sportui (Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulio čempionate nugalėjo JAV komandą – aut. past.). Bet man istorinė dar ir dėl to, kad prie Lauksargių, buvusios sienos, jau stovi paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Tai vienas svarbiausių modernios Lietuvos pasiekimų šalia dalies Vilniaus krašto atgavimo, įstojimo į NATO ir ES. Klaipėda buvo gyvybiškai svarbi to meto ir dabartinei Lietuvai išlikti ir pasiekti daugybę laimėjimų, kuriais žavimės iki šiol. Per uostą plaukė ir plaukia didžiuliai pinigai. Kariniu įsiveržimu buvo rizikuojama viskuo: arba Klaipėda mūsų, arba ką tik atkurtos Lietuvos greit nebeliks“, – sekmadienį feisbuko paskyroje rašė D. Kiniulis.
Kaip skelbiama feisbuko puslapyje Nacionalinis kultūros kelias Vėtrungių kelias, paminklas pastatytas rugsėjo 2-ąją, šeštadienį.
„Kelis metus nedaviau ramybės savivaldybės atstovams, kad reikia nepraleisti progos. Juolab, kad sunaikinus okupantų pasieniečiams garbinti skirtą paminklą, liko siauras valstybinis sklypelis idealioj vietoj. Visgi jei ne Aretos Didžionienės iniciatyva, nežinau, ar tas paminklas stovėtų. Noriu padėkoti tuometiniam „mažosios architektūros“ komisijos pirmininkui Tomui Raulinavičiui, kad lemiamu metu pasakė TAIP. Kasdienybėj sprendžiant problemas taip lengva pamiršti esmę. Administracijos vadovai suinteresuoti naudoti pinigus efektyviai, seniūnai – kad jiems būtų mažiau objektų, kuriais reikia rūpintis. Bet mes nenugalimi, kai prisimenam įvykius, keliančius pasididžiavimą“, – mintimis dalijosi D. Kiniulis.
Pasak jo, paminklas tuoj pasidengs madingu rūdžių sluoksniu. Tiesa, paminklas sumanytas iš trijų dalių, bet likusioms mažesnėms dalims lėšas nutarta skirti kitais metais.
„Po rinkimų kiek pasikeitus valdžiai, tas nutarimas kybo ant plauko, nes pinigai riboti. Pažadu tiek, kad neužmiršiu pirminio plano“, – viešai žadėjo istorikas.
Skulptūros idėjos autorius – D. Kiniulis, pačios skulptūros autorė – Tauragės kultūros centro dailininkė-edukatorė Areta Didžionienė.
Kaip birželio pabaigoje skelbė savivaldybė, projekto vertė – 12 000 Eur.
Knyga apie Lauksargių kraštą
D. Kiniulis atskleidė ir tai, kad kasdien rašo knygą „Lauksargiai. Mažosios Lietuvos dalis“. Autorius tikisi, kad baigiantis metams skaitytojams knygą bus taip įdomu skaityti, kaip jam ją rašyti.
– Knygoje stengiuosi aprėpti visus laikotarpius ir viską, ką pavyksta rasti iš įvairių šaltinių, straipsnių apie Lauksargius. Taip pat turime didelę kolekciją atvirukų, nuotraukų su senaisiais Lauksargiais dar iki Antrojo pasaulinio karo. Viską norime ten sudėti, – „Tauragės žinioms“ pasakojo istorikas.
Pasak jo, knygoje atsispindės tai, kaip Lauksargiai gyveno Vokietijos valdymo bei tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikais. Bus pasakojama apie lietuviškas mokyklas, kapines, archeologinį paveldą, knygos puslapiuose suguls krašto padavimai.
– Informacijos tikrai netrūksta. Kuo toliau rašau, tuo daugiau atrandu, – džiaugėsi D. Kiniulis.
Jį labiausiai suintrigavo nauji faktai apie Klaipėdos krašto sukilimą 1923 m. sausio 10 d., kai į tą kraštą Lietuvos kariai, šauliai ir savanoriai žengė per tris vietas.
– Mums aktualiausia – ties Požerūnų stotimi. Jie atvyko traukiniu į Požerūnų stotį, čia prie pat Tauragės, prie buvusio pasienio. Ėjo pėsti į Lauksargius, juos užėmė, toliau keliavo į Pagėgius, kuriuos taip pat užėmė, paskui keliavo į Šilutę, Klaipėdą, taip užiminėdami svarbiausius miestus ir miestelius, – vardijo Darius. – Radau ir vadų raportų, puolimo planą. Šie dalykai ilgą laiką niekur nebuvo skelbti.
Pasak autoriaus, knygos išleidimo galima tikėtis lapkričio pabaigoje. Planuojamas ir knygos pristatymas, jo data bus paskelbta vėliau.
D. Kiniulis nuo seno domisi Mažosios Lietuvos istorija. Tai ir paskatino rinkti informaciją ir rašyti knygą apie Lauksargių kraštą.
– Kadangi mūsų rajone Lauksargių seniūnija yra vienintelė, kuri priklauso Mažosios Lietuvos etniniam regionui, tai mane visada labai domino. Pastebėdavau, kad labai mažai informacijos yra ir stengiausi išsiaiškinti daugiau ir laikui bėgant prisikaupė tos medžiagos, – savo pasirinkimą aiškino istorikas.
Darius Kiniulis rengia knygą apie Lauksargių kraštą
Lauksargiuose jau stovi paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui
Lauksargių geležinkelio stotis, 1915 m.
