Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė dar daugiau Sovietų sąjungos Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB) archyvinių dokumentų. Pirmą kartą paviešinta ir dalis KGB Tauragės poskyrio išslaptintos medžiagos. Šįkart centras skelbia 1983–1986 metų Tauragėje veikusio KGB poskyrio veiklos planus ir ataskaitas. Tuometiniai „nusikaltimai“ šiandien mažų mažiausiai kelia juoką, tačiau anuomet ir už pajuokavimą apie geresnę Amerikos dešrą galėjai būti įkištas belangėn.
Dirbo 80 slaptųjų agentų
Tarybiniais metais KGB Tauragės poskyryje dirbo 42 kadriniai darbuotojai, jiems talkino apie 80 slaptųjų agentų. KGB poskyriui atitinkamais laikotarpiais vadovavo Lev Bunin, Aleksandr Ševeliov ir Bernardas Vitkevičius. Poskyris veikė dabartiniame Tauragės policijos komisariato pastate, III-iajame aukšte.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išviešintose KGB Tauragės poskyrio ataskaitose slaptieji Tauragėje dirbę agentai neįvardijami, dažniausiai skelbiamos tik jų pravardės – Tauragėje darbavosi ir saugumui apie antisovietinę tauragiškių veiklą nuolat pranešdavo agentai „Romas“, „Elektrikas“, „Kometa“, „Šalna“, „Tomis“, „Mažylis“, „Balandis“, ‚Vrublevskis“, „Remigijus“, „Vera“, „Justas“, „Rimas“, „Janonis“, „Gediminas“, „Liepsna“, „Venera“ ir dar dešimtys kitų. Šie žmonės buvo infiltruojami ne tik į gamyklų, bet ir į mokymo įstaigų, mokinių kolektyvus. Ne vienas jų, liudytojų prisiminimais, ir šiandien gyvena ir dirba tuose pačiuose ar jau kituose Tauragės kolektyvuose.
Skelbiame keletą ištraukų iš išviešintų KGB veiklos Tauragėje ataskaitų.
Kunigą kompromitavo straipsniais
1983 metų KGB Tauragės poskyrio ataskaitoje skelbiama, kad tais metais KGB Tauragėje ypatingą dėmesį skyrė per Tauragės miestą einančiam geležinkeliui, kuriuo gabenti specialieji ir kariniai kroviniai, ir į rajoną atvykstantiems užsienio turistams stebėti. Akyla KGB operatyvininkų akis iš akiračio nepaleido ir į užsienio valstybes išsiruošusių tauragiškių.
Per metus KGB poskyris sulaukė aštuonių pranešimų apie pavojus. Du jų, pasak ataskaitos, pasitvirtino. Nustatyta, kad du Tauragės gyventojai – sporto mokyklos treneris Aloyzas Šlepavičius ir vandentiekio įmonės vairuotojas Gavėnia (vardas neskelbiamas) į Tauragės miestą atsivežė kapitalistinėse šalyse gyvenančius giminaičius, nors užsieniečiams keliauti po Tarybų sąjungą draudė įstatymas. KGB poskyrį pasiekė ir keturi pranešimai, kad tauragiškiai siuntė telegramas į JAV. Nustatyta, kad per metus su užsieniečiais buvo susitikę 48 tauragiškiai.
Visus metus stebėtas iš tremties grįžęs Leonas Laurinskas, kuris, pasak KGB ataskaitos, neišsižadėjo savo antisovietinės veiklos – bendrauja su lietuviais, su kuriais kartu kalėjo lageryje, platina antitarybinę agitaciją.
1983-aisiais KGB užvedė bylą Tauragėje kunigavusio Antano Beniušio veiksmams ištirti. Esą kunigas bažnyčioje nuolat skelbia antitarybinę propagandą, o perspėtas liautis, nurodymų nevykdo. Sukompromituoti A. Beniušiui 1983 metais rajoniniame laikraštyje KGB nurodymu buvo išspausdinti trys straipsniai. Kunigo bylą tirti buvo pavesta KGB Tauragės poskyrio viršininkui Bernardui Vitkevičiui, kurio žmona tuo metu dirbo žurnaliste Tauragėje leistame laikraštyje „Leniniečių balsas“.
1983 m. iš akių neišleisti ir kiti Tauragės rajono kunigai – Petras Puzaras, Adakave kunigavęs V. Šikšnys, esą platinę antitarybinę propagandą. Kadangi V. Šikšnys savo veiksmų nenutraukė, buvo perkeltas į Šilutę.
Ataskaitoje skelbiama, kad į Tauragės inteligentijos ir jaunimo gretas infiltruoti nauji agentai. 1983 m. gruodžio 1 dieną KGB Tauragės poskyris turėjo 73 slaptuosius agentus. Tais metais KGB struktūroje įdarbinti tauragiškiai Kazlauskas ir Jonikas (vardai neskelbiami).
Stebėjo apdovanotus užsieniečių
1984 metų KGB ataskaitoje teigiama, kad „didelė Tauragės rajono gyventojų dalis“ klausosi užsienio radijo stočių. Esą ypač dažnai „šia uždrausta veikla užsiima“ asmenys, grįžę iš tremties. Skelbiama, kad Tauragės rajone 1984 metais gyveno 321 žmogus, kalėjęs už ypač pavojingus antisovietinius nusikaltimus. Per metus į užsienio valstybes kaip turistai buvo išvykę 11 tauragiškių.
Ataskaitoje skelbiama, kad KGB Tauragės poskyris apklausė ir stebi tauragiškį Miką Mančą, kuris esą užsieniečiams siuntė tiltų per upes netoli Kaliningrado srities nuotraukas. Nustatyta, kad per metus šeši tauragiškiai iš užsieniečių gavo vertingas dovanas – automobilius.
Skelbiamos pavardės naujų į rajono dvasines bendruomenes infiltruotų agentų. Deja, tik pavardės, nėra agentų vardų – Dadūra, Juščis, Jablonskis, jaunimą ir inteligentus stebėti pavesta agentams Mačiulienei ir Kulikauskui, pramonininkus stebėjo ir apie jų veiklą KGB pranešinėjo Samoška, Tirevičius, Vaivada.
1984 m. KGB Tauragės poskyris turėjo jau 75 slaptuosius agentus.
Girti gyvenimo užsienyje buvo nevalia
1985-ieji KGB Tauragės poskyriui, kaip skelbiama tų metų ataskaitoje, buvo nelengvo darbo metai. Daugelis tauragiškių vis dar klausosi užsienio radijo stočių transliuojamų laidų, į Tauragę vis siekia atvykti užsieniečiai, tauragiškių giminaičiai, šie žmonės, pasak KGB, gali turėti itin neigiamos įtakos Tauragės rajono gyventojams, kai kurie jų tauragiškiams siunčia brangias dovanas. Suskaičiuota, kad per metus į Tauragės rajoną susitikti su giminėmis atvyko 15 užsieniečių. Esą ne vienas jų dalyvauja emigrantų iš Lietuvos organizacijų veikloje. Stebėti ir 13 tauragiškių, kurie kaip turistai keliavo į užsienio valstybes.
Tauragiškis Mikas Mančas apkaltintas tėvynės išdavyste. Teigiama, kad šis žmogus veikė prieš Tarybų sąjungą. Jo veiksmai ir bylos eiga ataskaitoje nedetalizuojami.
Į KGB akiratį vėl pakliūva sporto mokyklos treneris A. Šlepavičius. Teigiama, kad jis savo mokiniams pasakoja apie gerą ir sotų užsieniečių gyvenimą. Trenerio veiksmams ištirti užvesta byla.
Skelbiama apie naują KGB užverbuotą agentą. Pasak ataskaitos, „Muzikanto“ pravarde pakrikštytu agentu tapo Skaudvilės vidurinės mokyklos vienuoliktosios klasės mokinys, artimai bendraujantis su mokslo draugais, besiruošiančiais studijuoti kunigų seminarijoje. Agento pavardė neskelbiama. 1985-aisiais KGB Tauragės poskyryje jau dirbo 80 slaptųjų agentų.
Tardė už eilėraštį
1986-aisiais KGB vėl stebi trenerį A. Šlepavičių. Klausomasi jo pokalbių su kolegomis ir auklėtiniais.
Už pakarpos griebiama „Tauro“ baldų fabriko sekretorė Berneckienė. Moteris tardoma, kodėl spausdinimo mašinėle atspausdino antisovietinį eilėraštį. Ši teisinosi, esą tą padaryti prašiusi fabriko buhalterė Zofija Kažukauskienė. KGB išsiaiškino, kad Z. Kažukauskienė – ne tik giliai tikinti, bet ir palaiko ryšius su antisovietiškai mąstančiais asmenimis. Esą su fabriko buhaltere „pravestas profilaktinis pokalbis“.
Į KGB akiratį tais metais pateko trys Tauragės politechnikumo auklėtiniai – S. Tarasiukas, R. Jurgilas ir R. Žukaitis. 1985-ųjų spalį šie vaikinai, pasak KGB ataskaitos, įvairiose Tauragės miesto viešose vietose prirašinėjo antisovietinių šūkių. Juos „paauklėti“ pavesta Tauragės komjaunimo organizacijai. Kad tokių incidentų nebekiltų, KGB Tauragės poskyris išsikėlė tikslą užverbuoti agentą tarp Tauragės politechnikumo moksleivių.
Seklius atpažino
Ilgus metus Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykloje lengvosios atletikos treneriu dirbantis Aloyzas Šlepavičius gerai prisimena, kaip buvo tardytas, persekiotas ir gąsdintas kalėjimu.
– Daug kas žinojo, kad turiu giminių Jungtinėse Valstijose. Pripažįstu, ne kartą apie paprastų žmonių gyvenimą Amerikoje pasakojau savo auklėtiniams. Gi pas mus nieko įsigyti parduotuvėse negalėjome, dešros pirkti nebuvo, o ten žmonės gyveno kitaip. Už tokias kalbas ir kliuvau. Kaip kliuvau ir dėl to, kad į Tauragę iš Vilniaus parsivežiau iš JAV aplankyti Lietuvos atvykusio dėdės. Tada KGB operatyvinis įgaliotinis Romualdas Leksius man pagrasino, kad už tokius dalykus man gresia treji metai kalėjimo arba 300 rublių bauda, – prisiminė treneris.
Aloyzas Šlepavičius mano, kad nuo kalėjimo, tardymų ir rimtų kaltinimų jį apsaugojo jo, kaip trenerio, pasiekti sporto laimėjimai, išugdyta daugybė gabių sportininkų. A. Šlepavičius sako žinąs, kas iš kolegų jį sekė ir KGB apie jo veiksmus pranešinėdavo.
– Tai buvo vienas treneris, tik jis jau miręs. Pažįstu ir dar vieną buvusį KGB agentą, jis ir dabar tebedirba aukštose pareigose, buvo ir vienas medikas. Tačiau aš ne skundikas, neatskleisiu, kas jie, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Šlepavičius.
Kompromituojančius straipsnius išsaugojo
KGB Tauragėje persekiotas kunigas Antanas Beniušis šiuo metu klebonauja netoli Skuodo, Lenkimuose. Gedulo ir vilties dieną, pasitikęs savo 63-ejų metų gimtadienį A. Beniušis puikiai mena devintojo dešimtmečio Tauragę. Tuomet jaunas kunigas skleidė laisvės idėjas, sako, kad tauragiškiai jį gerbė ir mylėjo.
– Saugumui nepatiko mano pamokslai, buvau kviečiamas į tardymus, net į Vilnių teko važiuoti, raštu pasiaiškinimus rašyti, tardė ir Tauragės prokurorai. Skundė, kad Vasario 16-ąją švenčiu. Žinojau, kad KGB agentų buvo net Kauno seminarijoje tarp klierikų, – sakė Lenkimų klebonas.
34-uosius savo, kaip dvasininko, darbo metus skaičiuojantis A. Beniušis sako iki šiol išsaugojęs tuos „Leniniečių balso“ straipsnius, kuriuose buvo kritikuojamas, smerkiamas, tyčiojamasi iš tų tauragiškių, kurie jį kviesdavo išlydėti mirusiojo. Tačiau klebonas tikina dėl to nepykstąs ir pasidžiaugė, kad jį prisiminėme. Tauragėje jis kunigavo pustrečių metų.
Rašė apie kunigo savivalę
„Tauragės žinioms“ pavyko rasti 1982 metais „Leniniečių balse“ apie kunigą A. Beniušį publikuotą straipsnį „Kas leido savivaliauti?“, pasirašytą Tado Sidaro (šiuo slapyvardžiu daugelį metų pasirašinėjo ilgametis šio laikraščio žurnalistas Tadas Meiželis). Straipsnyje teigiama, kad dėl antitarybinių kunigo A. Beniušio pamokslų redakcijai pasiskundė tauragiškiai V. Malychas, S. Mikalauskienė ir A. Dimšienė.
Žurnalisto teigimu, kunigas A. Beniušis savo pamoksluose aršiai užsipuola ateistus, kad šie nemokantys deramai palaidoti numirėlio, auklėti jaunuomenės, Tauragės mieste esą pernelyg daug alinių, pilni patvoriai gulinčių girtuoklių. Kunigas esą nuolat šmeižia tarybinį gyvenimo būdą, vaidina tarybų valdžios skriaudžiamą ir persekiojamą žmogų. Straipsnyje primenama, kad jis ne kartą buvo kviestas į rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą norint priminti jam jo pareigas. „Bažnyčios niekas neleis paversti antitarybine tribūna“, – įspėja kunigą žurnalistas.
„Jei nenori, kad meluočiau, neklausk“
Iki 1983 pabaigos – beveik iki pat mirties KGB Tauragės poskyriui vadovavusio Bernardo Vitkevičiaus žmona, ilgus metus „Leniniečių balso“ korespondente dirbusi Marija Vitkevičienė sako, kad vyras jai niekad nepasakojo apie kasdienį savo darbą.
– Jis man pasakė: „Jei nenori, kad meluočiau, tai manęs apie tai neklausk“. Aš ir neklausdavau, pasiteiraudavau tik, kada grįš, – prisiminė M. Vitkevičienė.
Moteris teigia iki šiol prisimenanti, kaip jau nepriklausomybės metais jai viešai ranką pabučiavo buvęs partizanų vadas Leonas Laurinskas, kurį ne kartą tardė KGB. Esą už tai, kad jos vyras Bernardas dirbdamas „saugumo“ poskyrio viršininku, kitaip nei kiti jo kolegos, buvo ypač žmogiškas.
Nors ir dirbo žurnaliste, nurodymų rašyti užsakomuosius straipsnius M. Vitkevičienė teigia niekuomet negavusi. Esą gal tokius nurodymus gaudavo kiti žurnalistai – svarstė buvusi „Leniniečių balso“ korespondentė.
