Ramunė RAMANAUSKIENĖ
„Tauragė – gražiausias miestas pasaulyje“, – per Kalėdas viešėdamas gimtajame krašte centrinėje miesto aikštėje susirinkusiai tauragiškių miniai ištarė aktorius, Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas. Kartais melas yra šventas. Panašiai kaip iš Laplandijos kasmet elniais į mažą Žemaitijos miestelį atskriejančio ir per kaminus į kiekvienus namus įsiropščiančio Kalėdų senelio su maišu dovanų istorija. Svarbu tikėti ir įtikinti tuo, ką sakai.
O gal, sakau, Tauragė – iš tikrųjų gražiausias miestas pasaulyje. Argi gali jai prilygti visi tie emigrantų pamėgti londonai ir stokholmai? Kadaise įsiminė vieno tauragiškio pakeliui iš tolimosios sostinės ištarti žodžiai – kai tik autobusas įvažiuoja į Tauragę, pakvimpa namais. Būtent namais su per atlydį čiuožyklomis virstančiais šaligatviais, nešvažiuojamomis ir duobėtomis gatvėmis, žiemą per sniegą, o vasarą per dilgėles neišbrendama Meilės alėja, augančiu bedarbių būriu, šešėlinio verslo įstaigėlėmis, apie kurias visi žino, tačiau jų nemato mokesčių prievaizdai. Namai – ne vieta, namai – būsena, kurią pats ir susikuri.
Antradienį pradėsime pokalbį su paslaptingąja Gyvate. Tiesa, pagal kinų kalendorių Juodosios vandens gyvatės metai prasidės tik vasario 10-ąją, tačiau bent jau mes, žurnalistai, su aikštinguoju Drakonu atsisveikinti skubame. Labai jau nemalonus padaras. Deja, susikalbėti su Gyvate lemta ne visiems. Jei skaitėte „Harį Poterį“, prisimenate, kad suprasti, ką sako gyvatė, gali tik išrinktieji.
Gyvatė kartais gelia, žinoma, tik tada, kai koks nors piktavalis stoja jai skersai kelio. Beje, būtent tokį apibūdinimą ne kartą girdėjau ir apie žurnalistus. Tokiems atsakau, kad gyvatės nuodai gydo.
Taigi šiek tiek gyvatiški palinkėjimai visiems, kas skaitė, skaito ir kitąmet skaitys „Tauragės žinias“. Labai džiaugiamės, kad jūsų būrys gausėja.
Politikai ir visi kiti valdžios atstovai,
nepamirškite padorumo, nebūkite įžūlūs ir bent Kalėdų dieną su atsibodusiomis savo kalbomis nesiveržkite ant scenos. Ne jų, o protingų jūsų sprendimų – duonos ir darbo žmonėms reikia. Nebūkite pagyrūnai ir dėl kiekvieno pirstelėjimo nekvieskite iš paskos lakstyti žurnalistų. Geriau ateisime nekviesti, kai mažiausiai mūsų lauksite.
Savivaldybės Tarybos opozicijos nariams linkime būti drąsesniems ir apie akivaizdžiai matomą neteisybę ne šnibždėti į ausį žurnalistui, norint reikalą „sutvarkyti“ kitų rankomis, o rėžti tesą į akis tiems, kam ji pirmiausiai ir turi būti skirta.
Valdantiesiems – nebūkite palaižūnai ir nebijokite turėti savo nuomonę, nesvarbu, kad Tauragę valdo viena partija.
Medikai,
kiekvieną minutę ir kiekvieną sekundę prisiminkite Hipokrato priesaiką. Linkime išmokti atstumti su kišama dvidešimtine ištiestą pensininko ranką. Žinoma, kai esi pripratęs, to išmokti sunku, tačiau nuoširdžiai tikime, kad Tauragėje yra šios srities profesionalų – ištvermingų, puikių, savo darbui pasiaukojusių ir kyšio nereikalaujančių gydytojų.
Interneto komentatoriai,
gerai, kad esate drąsūs, blogai, kad drąsą liejate pasislėpę po anonimiškumo apsiaustu. Tiesa, pagal kai kuriuos IP adresus aktyviausius neapykantos taškytojus jau puikiai atpažįstame. Tačiau vis tiek gerai, kad esate.
Verslininkai,
nuoširdžiai tikimės, kad nuo sausio išaugęs minimalus atlyginimas neužvers sunkiai besiverčiančių įmonių durų. Būkite atviresni ir supratingesni. Turtingieji ir džipais besivažinėjantieji, nepamirškite, kad turtą jums neša ne aitvarai, o už varganą tūkstantį litų dirbantys eiliniai tauragiškiai.
Tiems, kam sekasi, – dar didesnės sėkmės, nuo kurių ji šiemet nusigręžė, tegu kitąmet išpila gausybės ragą. Svarbiausia – ne tik skaičiuokite, bet ir įdėkite į savo triūsą širdies.
Tauragės jaunime,
ačiū, kad esate aktyvūs, kad pilni idėjų. Jums vienintelis linkėjimas – neišvažiuokite negrįžtamai. Žinome, ką pasakysite – ką čia veikti, jei nėra nei darbo, nei padoraus uždarbio. Viltis visada lieka – kas gi kitas, jei ne jūs čia kursite darbo vietas, sėsite į valdžios kėdes ir sąžiningai tvarkysite savo miestą? Būtų apmaudu, jei dar po dešimties metų Tauragėje nebeliktų nė tų pačių 20 tūkstančių gyventojų.
Emigrantai,
nepamirškite, kad čia gimėte, kad kadaise bėgiojote tais pačiais šaligatviais ir trynėte tuos pačius mokyklinius suolus. Prisiminkite mus, likusius ir tebegyvenančius Tauragėje, jei galite – kuo dažniau grįžkite namo. Ir būtinai išmokykite savo vaikus lietuvių kalbos. Beje, nepamirškite ir dažniau „įlįsti“ į mūsų tinklalapį www.taurageszinios.lt. Komentuokite, diskutuokite, siūlykite.
Kolegos žurnalistai,
ir vėl buriamės tik dviejų rajono laikraščių redakcijose. Ir vėl, kaip seniau, vienas jų – senasis, kitas – naujasis. Kolegoms linkime nesibaiminti konkurencijos. Ne tokios jau tos „Tauragės žinios“ baisios, kaip kai kam atrodo. O jei jau geliate, gelkite atvirai ir nesislėpdami už konkurentus įžeisti siekiančios savireklamos puslapių. Svarbiausia, būkite nepaperkami, jei galite, būkite tikslūs, jei mokate, ir būkite teisingi, jei patys tokie esate. Ieškokite tiesos, nesvarbu, kad jos dar niekas nerado.
Oskaras Vaildas yra pasakęs: „Vieną lemtingą dieną žmonės suprato, kad plunksna daug galingesnė už grindinio akmenį ir gali žeisti taip pat, kaip plytgalis. Tada jie puolė ieškoti žurnalisto. Jį suradę išmokė ir pavertė savo darbščiu bei gerai apmokamu tarnu. Dabar belieka tik apgailestauti, kad taip atsitiko“. Ką gi, žengdami į Naujuosius, tegalime atsiprašyti – atleiskite, jei pasakėme ką ne taip.
Su Naujaisiais!
