Daiva SITNIKIENĖ
Žygaičių seniūnijos gyvenimą drumsčia skalūninių dujų žvalgytuvės jų apylinkėse. Žygaičių, Aukštupių, Sartininkų kaimų gyventojai piktinasi informacijos stoka ir sako nieku gyvu į savo sklypus neįsileisiantys skalūnų dujų ieškotojų – žmonės bijo, kad bus užterštos jų žemės, ir aktyviai kovoja už savo įsitikinimus, nepaisydami įtikinėjimų, kad skalūnų dujos Lietuvą bent jau iš dalies išvaduotų nuo „Gazprom“ pančių. Žygaitiškiai surašė savo nuogąstavimus prezidentei, o antradienį grupė šio kaimo gyventojų buvo nuvykę į Seimą.
„Norime tik sveikai gyventi“
Seime žygaitiškiai susitiko su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu, šio komiteto pirmininko pavaduotoju Pauliumi Saudargu ir parlamentaru Valentinu Mazuroniu. Su kiekvienu jų žygaitiškiai kalbėjosi atskirai ir tikisi, kad reikalai pajudės.
Anot Aukštupių seniūnaitijos seniūnaičio Juozo Rimkaus, pirmiausiai žmonės pasigenda informacijos.
– Kol patys nepradėjome aiškintis, niekas mums jos nesuteikė. Galima sakyti, ji nuo mūsų slepiama. Su gyventojais sudaromos sutartys išsamiai visko nepaaiškinus, kai kurie žmonės sutartis pasirašė nesupratę esmės. Mes norime tik gero grunto, dirvožemio, švaraus vandens ir gyventi sveikai. Neaišku, ar tyrimų metu nebus pažeista melioracijos sistema, – išklojo J. Rimkus.
Pasak jo, sutartyse numatyta, kad padaryta žala turi būti nustatyta per 10 dienų, tačiau neigiamas to poveikis gali pasireikšti daug vėliau.
Gyventojai klaidinami?
Tauragės rajone konkursai atlikti tyrimams įvyko prieš šešerius metus, tačiau sujudimas prasidėjo, kai pernai rudenį į Žygaičių seniūnijos gyventojų namus pasibeldė kompanijos „LL investicijos“ atstovai prašydami pasirašyti žemės nuomos sutartis ir leisti pradėti žemės gelmių tyrimus. Sutartyse parašyta, kad įmonė įsipareigoja atlyginti sprogdinimo žalą, tai yra sumokėti už sugadintą grūdų derlių ir sunkiosios technikos paliktas provėžas. Dalis gyventojų sutartis pasirašė, kai kurie, anot J. Rimkaus, gailisi tai padarę, kiti prieštarauja ir ketina ginti savo teises.
Žygaičių, Aukštupių ir Sartininkų kaimų bendruomenės gruodį susitiko su įmonės atstovais. Šie aiškino, kad tai tik tyrimai, o ne gavyba. Gyventojai teigia susitikimų metu nesulaukę atsakymų į daugelį klausimų. Jie sako esantys klaidinami – rajono savivaldybei žvalgai esą rašė, kad naudos trotilą, o gyventojus informavę, kad kitokias medžiagas. Kaimų gyventojai mano, kad nuo jų slepiama chemikalų formulė.
Prieštarauja tik žygaitiškiai
Manoma, kad daugiausiai skalūnų dujų Lietuvoje glūdi Šilutės–Tauragės ir Kudirkos Naumiesčio–Kybartų plotuose. Šie klodai yra Lenkijoje esančių skalūnų uolienų tęsinys, tačiau ir ten kyla masiniai protestai, žmonės skundžiasi žvalgybinių sprogdinimų padariniais, poveikiu geriamajam vandeniui, aplinkai, dirbamai žemei.
Su įmone „LL investicijos“ licenciniuose plotuose skalūninių dujų ieško bendrovė „Minijos nafta“. Jos atstovai žiniasklaidai yra pareiškę, kas pirmą kartą susiduria su tokiu gyventojų priešiškumu. Anksčiau tokie tyrimai buvo atlikti Šilutės, Klaipėdos rajonuose, tačiau ten vietos gyventojai žvalgams skersai kelio nestojo.
Rizika užteršti giluminį vandenį?
Internetinėse platybėse galima rasti daug optimizmo nesuteikiančios neigiamos informacijos apie skalūninių dujų gavybą, todėl nenuostabu, kad žmonės negaudami išsamios informacijos iš atsakingų institucijų ima protestuoti. Skelbiama, kad skalūninių dujų gavyba – labai sudėtingas procesas. Prireikia labai daug ir labai gilių gręžinių, reikia sprogdinti gilumines uolienas (apie 2 km gylyje), kišti į jas dešimtis skirtingų cheminių medžiagų su milžinišku kiekiu vandens. Anot kai kurių šios technologijos skeptikų, egzistuoja pavojus užteršti pagrindinį Lietuvos turtą – giluminį vandenį (nors vanduo yra aukščiau), nes procesas nesąs visiškai hermetiškas.
