Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Dienų klausimas, kada bus perduoti eksploatuoti Meilės alėjos Jūros upės krantinėje gražinimo darbai. Europos Sąjungos finansuojamo projekto dėka rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai nuo Prezidento gatvės pradžioje stūksančio bunkerio iki Vasaros estrados, įrengtas tako apšvietimas, link naujojo tilto vedantys laiptai, sutvarkyta Vasaros estrada. Jau baigtą renovuoti krantinę apžiūrėjo savivaldybės, darbų rangovo ir techninio prižiūrėtojo atstovai. Vaikštinėjančius valdžios atstovus prie apžvalgos rato netikėtai pasitiko neįgaliųjų atstovai. Savivaldybės administracijos direktoriui Algirdui Mosėjui teko aiškintis, kodėl neįgaliesiems atimta galimybė naudotis šiuo tiltu. Po kilusio skandalo valdininkas prakalbo kitaip – esą savivaldybė suras lėšų neįgaliųjų nuovažai įrengti, ir ne 2015 metais, kaip dar neseniai teigta, o jau kitais – 2014-aisiais. „Pažiūrėsim“, – nepatikliai valdininko pažadą įvertino neįgalieji.
Trūkumų nenustatyta, beliko pagražinti
Krantine vaikštinėjanti komanda trūkumų neužfiksavo, tačiau dar bus ką nuveikti iki objekto perdavimo eksploatacijai. Subrangovų bendrovės „Apastata“ atstovai savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus ir Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Pakalniškienės prašė kuo greičiau pateikti pastabas, sakė – jei kas ne taip, pataisys per savaitę, mat darbus nori kuo greičiau priduoti. Žolė greta tako bus sėjama pavasarį.
Vaikštinėjant pakrante buvo aptarinėjami šlaitai, takai, seniūnijos genimi medžiai, kad nuo krantinės matytųsi upė. Anot A. Mosėjaus, medžių pakrantėje reiktų išretinti daugiau, tačiau vargu, ar tą daryti leis aplinkosaugininkai.
Turbūt daugelis prisimenate, kad tarybiniais metais Meilės alėja buvo galima nueiti nuo apžvalgos aikštelės iki pat Vasaros estrados, tačiau po rekonstrukcijos ji baigsis ties „Versmės“ gimnazija. „Tauragės žinių“ apie tai paklaustas A. Mosėjus aiškino, kad tako iki pat estrados įrengti neįmanoma, esą toje vietoje žemė iki šlaito priklauso ten gyvenantiems žmonėms. Kitu atveju būtų reikėję išpirkti žemes.
Trečiadienį pastabos darbų vykdytojams dar nebuvo surašytos, tačiau savivaldybės administracijos direktorius „Tauragės žinioms“ atskleidė savo pastebėjimus. Darbų vykdytojams kai kur dar teksią griebtis dažų ir teptuko, Vasaros estradoje reikia baigti uždengti metalines skulptūrų konstrukcijas, vienoje vietoje prie tako sulyginti žemę ir išdėti akmenis, sutvarkyti pakrantės krūmynus, surinkti šiukšles, įrengti užtvarus, kad nuo apžvalgos rato link estrados nebūtų galima važiuoti keturračiais, bet pravažiuoti vežimėliais galėtų neįgalieji. Apsaugą nuo motociklininkų darbų vykdytojai turės įrengti ir Vasaros estradoje.
Projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas, I etapas“ vertė – 2,4 mln. litų, didžiąją dalį lėšų – 2 mln. litų skyrė Europos Sąjunga.
Tilto laukė, bet naudotis negalės
Pakrantėje vaikštinėjančius valdininkus pasitiko keletas vežimėliais atvažiavusių neįgaliųjų. Ratukuose sėdintys žmonės norėjo pakalbėti apie naująjį pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą, kuris nei pastariesiems, nei jiems nebus privažiuojamas.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Mosėjus neįgaliesiems teisinosi suprantąs, kad nusileisti iki naujojo pėsčiųjų ir dviratininkių tilto jiems neįmanoma, nes įrengtas nuolydis per status, tačiau tikino, kad darbai dar nebaigti, situacija esą bus ištaisyta. A. Mosėjus pasvarstė, kad norėtųsi įrengti ne tik nuovažą, bet ir keltuvą, tačiau kyla klausimas, kas jį saugos ir prižiūrės.
Neįgalieji A. Mosėjaus prašė, kad rengdami miesto renovacijos projektus valdininkai susitiktų su jų atstovais.
– Labai prašome, kalbėkime, bendraukime. Jums, sveikiesiems, reikia vieno, mums kito. Sunku įsivaizduoti vieniems kitų gyvenimus, todėl turime bendrauti. Apmaudu, kad to bendravimo nėra. Tarp mūsų yra neįgaliųjų, kuriems to tilto labai reikėjo, laukė jo, tačiau negalės juo naudotis, – savo mintis dėstė neįgali moteris.
Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras buvo nusiteikęs sarkastiškiau:
– Ar projektuotojai čia bent buvo pasižiūrėti? Kodėl iš karto nepadaryta taip, kaip reikia? Kodėl savivaldybei reikia ieškoti kitų lėšų, jei buvo parengtas projektas?
Algirdas Mosėjus neslėpė, kad su projektuotojais visoje šalyje yra problemų, jų esą trūksta. Projektavimo įmonės esą samdosi studentus, todėl visko pasitaiko.
Valdininkas problemos nemato
Dar prieš keletą dienų savivaldybės atstovai žiniasklaidai sakė, kad įrengti nuovažą su nuolydžiu, tinkamu neįgaliesiems, bus galima vykdant antrąjį projekto etapą, kuris bus finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos programos. Tačiau susitikęs su neįgaliaisiais savivaldybės administracijos direktorius kalbėjo jau kitaip – valdininko teigimu, 2015-ųjų laukti nereikės.
Kitas reikalas esąs su dviratininkais. Nors dviračiais važinėjantys tauragiškiai sako, kad naujojo tilto važiuojant dviračiu pasiekti neįmanoma, o moterims ir vaikams stačiu šlaitu ir nusivesti jį sudėtinga, A. Mosėjus įsitikinęs, kad dviratininkams nusileisti ant tilto stačia nuovaža problemų nėra.
Yra už ką padėkoti, bet yra ir „liapsusų“
Po pokalbio su savivaldybės administracijos direktoriumi neįgalieji „Tauragės žinioms“ pasakojo pernai surengę išvyką po miestą, aplankydami bendros reikšmės objektus.
– Labai smagiai pasivažinėjom, – nelinksmai juokavo moteris.
Pasak jos, važinėdami po miestą neįgalieji dar kartą įsitikino, kad daugybėje vietų važiuoti neįgaliojo vežimėliu neįmanoma. Net ir ten, kur įrengtos nuovažos. Kai kurios jų per siauros arba yra kitokių trukdžių. Nuovažos prie pastatų dažniausiai įrengtos vien tam, kad būtų „pasidėtas pliusiukas“, neįvertinus, ar vežimėliu bus įmanoma užvažiuoti ir nuvažiuoti.
– Daug kur Tauragėje pritaikyta neįgaliesiems, rekonstruotose gatvėse įrengti geri nuolydžiai nuo šaligatvių, bet yra ir „liapsusų“. Laukiame, kad sutvarkytų nuovažą prie tilto. Dėkojame už tai, kas gero padaryta, ir tikimės glaudesnio bendravimo rengiant kitus projektus. Juk turime Neįgaliųjų draugiją, – kalbėjo daugybę metų ratukuose sėdinti moteris.
