Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Mirtis laiko nesirenka. Neretai amžinybėn išeinama tada, kai visi linksminasi ir ruošiasi didžiausioms metų šventėms. Tokią realybę teko patirti ir šių eilučių autorei. Tačiau šįkart ne apie netekties skausmą. Laidojant artimą žmogų, į akis vėl krito nesibaigiančios Papušynės kapinių problemos. Tiesa, valdininkai teigia, kad jos – ne jų, o pačių gyventojų reikalas.
Beržai grasina griūti
Jau ne vienerius metus Papušynės kapinėse styro du nudžiūvę beržai. Dar pieš kelerius metus jie žaliavo, šiandien negyvi medžiai, pučiant stipriam vėjui, braška kaip reikiant, grasindami griūti ir neduokdie sudaužyti paminklus. Tai, ką praėjusią savaitę pamačiau ant artimųjų kapo, suneramino ne juokais.
Stipraus vėjo braškinamas nudžiūvęs beržas vieną po kitos meta vyriškos rankos storumo šakas. Tokių „dovanų“ prikritę ant aplinkinių gal dešimties kapų. Surinkę metro ilgumo vėjo nulaužtus perdžiūvusius pagalius, suskubome skambinti už Papušynės kapinių priežiūrą atsakingiems valdininkams. Kas bus, jei griūdami medžiai sudaužys paminklus ar sužalos žmones? Ar atsiras kaltų?
Žada nupjauti
Už kapinių priežiūrą atsakingos savivaldybės valdomos bendrovės „Dunokai“ direktorius Alvydas Lapinis tik gūžčioja pečiais ir sako niekuo padėti negalįs. Esą į sausuolį aukštalipiai nelipa, privažiuoti iki jo darbininkams neįmanoma, todėl nupjauti tokių medžių bendrovės darbininkai galimybės neturi.
Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius sako, kad nupjauti tokius sausuolius seniūnijai kainuotų po 6500 litų.
– Žinome, kad yra tokia problema, tiems medžiams nupjauti reikėtų beveik 7000 litų, kalbėjau su specialistais. Tik bėda, kad šiemet tokiems darbams lėšų nebeturime, – „Tauragės žinioms“ sakė seniūnas.
Seniūnas V. Žilius ne toks kategoriškas, kaip jo kolega A. Lapinis – esą jei griūdami sausuoliai sudaužys paminklus, o kapus prižiūrintys žmonės paduos dėl to savivaldybę į teismą, seniūnijai tai gali kainuoti dar daugiau.
– Drįstu priminti, jog patys žmonės tuos medžius tyčia ir nudžiovino, kad lapų nebarstytų. Tačiau pažadu – šią žiemą šitų sausuolių kapinėse nebeliks, – sakė V. Žilius.
Naujai tvorai pinigų nėra
Ne vien numarinti medžiai – Papušynės kapinių problema. Ir pavasarį, ir žiemą dažnos viešnios čia – alkanos stirnos. Galbūt reikėtų pagailėti alkanų žvėrelių ir nepykti, kad kasmet jos nuėda ką tik pasodintas našlaites, apgraužia visžalius krūmus ar sukramsnoja pamerktas gėles. Tačiau vaizdas, kokį savaitgalį pamačiau kapinėse, sukrėtė. Ką tik palaidoto vyriškio kapas buvo tiesiog suniokotas – sniegas nukapstytas, vainikai ištąsyti, žalumynai ir gėlės suėsti, rožių žiedų – nė vieno – visi sukramsnoti. Pats kapas laukinių žvėrių nugulėtas, matyt, naktį stirnos ieškojo šiltesnio guolio.
Iki šiol kapų prižiūrėtojai tikino, kad dėl stirnų kapuose siautėjimo kalti gyventojai, nuolat paliekantys atvirus vartelius.
„Dunokų“ direktorius A. Lapinis ir šįkart sako niekuo pagelbėti negalįs.
– Viską žinau. Problema sena – stirnos peršoka žemą tinklo tvorą. Naujosiose Dunokų kapinėse tokios problemos nėra, nes tvora – 2,5 metro aukščio. O Papušynės – vos 1,20 metro, kai kuriose vietose sukiužusi. Mes pinigų naujai tvorai neturime, tokiam reikalui niekas mums lėšų neskiria. Visas turtas priklauso seniūnijai. „Dunokai“ atsakingi tik už kapinių priežiūrą, – sakė A. Lapinis.
Kiek galėtų kainuoti nauja kapinių tvora, A. Lapinis svarstyti nesiėmė, tikėtina, kad tūkstančiais litų. Seniūnija, klausk neklausęs, tokiems reikalams pinigų taip pat neturi. Taigi mirusiųjų miestas labiau rūpi tik badaujančioms stirnoms.
