Iš socialinės pašalpos gyvenantis Marius Norkus klausia – kaip pragyventi, kai ilgai nesusiradus darbo mažinama vos 102 eurus siekianti socialinė pašalpa? Iš ko išlaikyti šeimą? Vyrui kalbantis su žurnaliste, prie Tauragės miesto seniūnijos patalpų išsirikiavo eilė panašaus likimo žmonių. Kai kurie sakė bandantys išgyventi iš konteineriuose rastų butelių.
Kaip pragyventi?
Su žurnalistais susisiekęs tauragiškis Marius Norkus prašė padėti gauti iš valdininkų vieną atsakymą – iš ko pragyventi pašalpas gaunantiems žmonėms? Vyras tikino gaunantis vos 82 eurus, iš kurių, padengus būtiniausias išlaidas, duonai tiesiog nebelieka.
Prie Tauragės rajono seniūnijos rytais susirenka ir daugiau už socialinę pašalpą dirbančių asmenų. Daugelis jų tikina, kad vos suduria galą su galu. Ilgalaikiams pašalpininkams pinigai kasmet mažinami, taip skatinant susirasti darbą ir neįprasti gyventi iš socialinių išmokų, tačiau prie seniūnijos būriavęsi žmonės sakė, kad darbą rasti ne taip paprasta.
– Stovintiems darbo biržoje yra mokama 102 eurų socialinė pašalpa. Aš pats begaunu 82 eurus. Iš jų 53 sumoku už buto nuomą ir 14,50 eurų už vaistus – juos privalau įsigyti kas mėnesį. Tai kas belieka? Iš ko duoną pirkti? Gerai dar, kad iš „Maisto banko“ produktų paketus gaunu, – dėstė situaciją bedarbis.
Pokalbio klausęsis pašnekovo bičiulis pridūrė iš savivaldybės gaunantis dar mažesnę pašalpą.
– Man moka 71 eurą. Giminės šiek tiek padeda. Duokit darbą statybose – namą nuo pamatų galiu pastatyti. Bet nėra to darbo, – tikino Remigijus.
– Aš tai jau tik 65 eurus begaunu. Kartais einu šiukšlių konteineriuose ieškoti, „bambalių“ – dažnai būna išmestų, tai nunešu į taromatus priduoti. Ir tie 10 centų yra pinigas, kai nieko daugiau neuždirbi. Už butą jau turiu skolų. Prieš kurį laiką darbo birža siuntė į seniūniją, bet vos įėjus pro duris moteriškės paprašė duoti dokumentus, greit užrašė, kad pasirinktas kitas kandidatas ir išvijo lauk, – apie sunkią savo situaciją pasakojo Kęstutis.
Čia pat prakalbusi Regina teigė gaunanti 62 eurus, tačiau sakė turinti sutuoktinį, kuris gauna invalidumo pensiją. Tai esą padeda pragyventi. Be to, moteris džiaugėsi kol kas neturinti skolų už butą.
– Noriu dirbti, esu dar jaunas. Man 31 metai. Bet to darbo nėra, o birža siunčia ten, kur atlyginimo nemoka. Nesuprantu, ir kaip tokių dalykų nepastebi mokesčių inspekcija, – kalbėjo Vaidas.
Skatina ieškotis darbo
– Pagrindinis socialinės pašalpos mažinimo tikslas yra integracijos į darbo rinką skatinimas, ilgalaikės priklausomybės nuo piniginės socialinės paramos mažinimas bei piktnaudžiavimo parama sumažinimas. Darbingi asmenys turi ieškoti galimybių įsidarbinti. Viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems gyventojams sunku rasti darbą, yra žema jų kvalifikacija. Todėl reikia kelti kvalifikaciją ar įgyti naują. Darbo birža organizuoja perkvalifikavimo kursus, kuriuose žmonės mokomi tų specialybių, kurios šiuo metu reikalingos darbo rinkai, – apie pašalpų mažinimo priežastis kalbėjo mero patarėjas K. Gabšys.
Kaip progą įsidarbinti mero patarėjas siūlė imtis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą. Taip save įdarbinantys asmenys liktų bedarbių sąrašuose ir toliau gautų socialinę pašalpą, tačiau turėtų galimybę papildomai užsidirbti.
– Fiziniai asmenys pagal paslaugų kvitus gali teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai ar leidimai. Tai skatina teikti paslaugas ir tuos žmones, kurie neturi aukštos kvalifikacijos: jie gali gauti legalių pajamų, nenutolti nuo darbo rinkos, stiprinti motyvaciją ieškoti nuolatinio darbo. Darbo biržoje bedarbiais užsiregistravę asmenys nepraras bedarbio statuso, jiems nebus nutraukiamas ir socialinės pašalpos mokėjimas. Skaičiuojant piniginę socialinę paramą, į gaunamų pajamų sumą įskaitoma tik ta iš paslaugų teikimo gauta pajamų dalis, kuri viršija 1750 Eur per einamuosius kalendorinius metus, – patikslino K. Gabšys.
Ar lietus, ar saulė – šluoja gatves
Daugelis pašnekovų viešinti savo pavardžių nenorėjo, nepatiklūs žvilgsniai krypo į žurnalistės rankose laikomą fotoaparatą. Tačiau M. Norkus tikino nieko nesibaiminantis, nes jau nebeturi ką prarasti.
Išeities nerandantis M. Norkus pokalbio metu prabilo ir apie dirbančiųjų už pašalpas nelygybę. Pasak jo, vyrai savo valandas gali atidirbti pagal susitarimą su ūkvedžiu – jei lyja, tada dirbti nereikia. O moterys esą priverstos atidirbti visas numatytas dienas iš eilės, nepaisant oro sąlygų.
– Jas dirbti varytų, turbūt ir uraganui siaučiant. Matytumėt, kokios šlapios grįžta po darbo lietuje. Ar tai žmoniška? Iš kokių pinigų gydytis, jei susirgtų? – retoriškai klausė bedarbis.
– Visi norėtų teisybės ieškoti, bet visi tyli. Tegul atima mano pašalpą už kalbėjimą. Susideginsiu prie savivaldybės. O kas man belieka? – sarkastiškai juokavo pašnekovas, čia pat pridūręs, kad ir tai per didelė prabanga – kuras esąs brangus.
Bemaž visi kalbintieji asmenys sutartinai tvirtino, kad toks pragyvenimo lygis ne tik skatina mesti rūkyti, bet ir... valgyti. Susimokėjus už būtiniausias išlaidas, pinigų lieka vos duonos kepalui.
„Šiltus“ darbininkus siunčia namo
Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius teigė, jog darbus skirsto seniūnijos ūkvedys bei seniūno padėjėja, kurie ir prižiūri dirbančiuosius.
– Už socialinę pašalpą žmonės turi išdirbti 10 dienų po 4 valandas. Kadangi negalime skirti maitinimo, tai dirbti leidžiama tik pusę darbo dienos. Kai kurie pagal pašalpų dydį gauna atidirbti mažesnį valandų skaičių. Jei susirenka daug žmonių, tai nerandame darbo jiems visiems iš karto. Tada prižiūrintieji darbininkus padalina – vieniems tenka dirbti mėnesio pradžioje, kitiems – pabaigoje, – aiškino V. Žilius.
Pasak miesto seniūno, kalbos apie nelygybę sklando jau seniai, tačiau nepatenkintieji esą gali bet kada ateiti į seniūniją pasikalbėti ir išsakyti savo skaudulius.
– Gal mano padėjėja, norėdama daugiau tvarkos, daugiau ir kontroliuoja dirbančias moteris. Kalbėkim atvirai, yra tokių darbininkų, kurių kartais nenorėtume matyti. Prisiimam atsakomybę už žmones, saugumas labai svarbu. Jei atėjo darbininkas „šiltas“, tai ūkvedys tokį siunčia namo, – apie viešųjų darbų ypatumus pasakojo seniūnas.
Visgi V. Žilius patikino, kad neblaivių darbininkų gerokai sumažėjo. Dirbančiuosius prižiūrintiems seniūnijos darbuotojams svarbiausia, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Sumažėjo pašalpų gavėjų
„Kur pateks pašalpoms nepanaudotos lėšos. Ar nebus jos atimtos iš skurstančiųjų ir perleistos valdininkams „į kišenę“? – klausė savo problemų nepabijoję paviešinti tauragiškiai.
– Lėšos, nepanaudotos socialinėms pašalpoms mokėti, panaudojamos kitai socialinei paramai bei kitų savarankiškų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui finansuoti – neįgaliųjų integracijos, vienkartinės paramos teikimo, gausių šeimų rėmimo, socialinių paslaugų teikimo, socialinio būsto remonto ir kt. programoms finansuoti, socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros gerinimui, taip pat ir kultūros, švietimo, sporto socialinės paskirties programų įgyvendinimui. Sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo priima savivaldybės taryba, – žurnalistei aiškino mero patarėjas K. Gabšys.
2015 metais socialinių pašalpų išmokėta už 1 mln. 716 tūkst. Eur, 2259 Tauragės rajono savivaldybės šeimoms. Lyginant su 2014 metais, socialinių pašalpų gavėjų skaičius 2015 metais sumažėjo 880 šeimų. Vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių sumažėjo pašalpas gaunančių šeimų, yra griežta kontrolė skiriant ir teikiant šią paramą, taip pat – aktyvus socialines pašalpas gaunančių asmenų pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šiuo metu socialinę pašalpą Tauragės rajono savivaldybėje gauna 1430 šeimų. Jeigu asmuo negauna jokių pajamų, turi teisę į pašalpą ir ją gauna mažiau negu 12 mėnesių, jam bus paskirta 102 Eur dydžio pašalpa.
