Šių metų liepos 25–rugpjūčio 14 dienomis atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Ivangėnų-Karšuvos (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) piliakalnių aplinkoje. Nors ištirtas nedidelis plotas – šeši 1x1 m šurfai, tačiau trijuose iš jų aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytos ir žiestos keramikos gabaliukais, nedegto molio tinku, anglių pėdsakais.
Atrodytų ne itin įdomūs radiniai archeologams padėjo nustatyti, kad piliakalnių aplinkoje yra bent dvi I–II tūkst. pr. Kr. senovės gyvenvietės. Tikėtina, kad kitame Ančios krante esantis ir prieš dešimtmetį archeologo Eugenijaus Jovaišos tirtas laidojimo paminklas – IV–V a. Vėluikių kapinynas – yra paliktas bendruomenės, gyvenusios vienoje iš aptiktų gyvenviečių.
Tyrimų metu surasta įvairių, kelis pastaruosius šimtmečius menančių radinių: LDK Jono Kazimiero šilingas, Rusijos imperijos kapeikų, tarpukario Lietuvos Respublikos centų, Vokietijos Trečiojo Reicho pfenigių, SSRS kapeikų. Monetų įvairovė nestebina. Pro Ivangėnų piliakalnį į Skaudvilę iš aplinkinių kaimų vedė intensyviai naudojamas senkelis, kurio reikšmė labai sumenko praeito amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje nutiesus aplinkelį į Kryžkalnį.
Archeologų susidomėjimo sulaukė ir kiti Skaudvilės apylinkių kaimai: Adakavas, Juškaičiai, Juškiškės, Keteriai, Norkiškė, Očikiai, Pabambiai, Patulė, Pauliškiai ir kt. Pastangos nenuėjo perniek. Surastas nežinomas XIV–XV a. kapinynas ir XVII a. senkapis. Netolimoje ateityje jiems bus suteikta teisinė apsauga, o archeologai, galbūt, imsis detalesnių tyrimų.
Suartuose Pabambių kaimo laukuose aptikta akmens amžiaus stovyklavietė. Akmens amžiaus žmonės mėgo kurti laikinas stovyklavietes ant smėlingų pakilumų greta vandens telkinių. Vienoje tokių kalvelių surastas neaiškios paskirties titnaginis darbo įrankis, titnago žaliavos ir nuoskalų. Įdomu, kad ilgą laiką akmens amžiaus tyrėjų darbuose Tauragės apylinkės buvo lyg balta dėmė, tačiau padėtis keičiasi ir specialistų pastangomis įvairiose regiono vietose randama vis naujų akmens amžiaus dirbinių. Iš Skaudvilės apylinkių kilęs jaunas archeologas, Klaipėdos universiteto doktorantas Tomas Rimkus tiria akmens amžiaus laikotarpį. Šešuvies ir Ančios pakrantėse jis jau surado ne vieną titnaginį dirbinį. Kai kurie jų siekia mezolitą – vidurinį akmens amžių (apie 9500–5500 m. pr. Kr.).
Ekspedicijos vadovas – archeologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Žilvinas Montvydas. Kaip pats teigia, Skaudvilės kraštas jam artimas, tad tyrimus planuoja tęsti ateityje. Archeologo manymu, Skaudvilės apylinkėse slypi dar daug paslapčių, kurias atskleidus galėsime sužinoti apie seniausią krašto istoriją. Sena svajonė tirti šiuos kraštus sutapo su istorijos mėgėjo Antano Gedvilo siekiais garsinti Skaudvilę. Ekspediciją parėmė Tauragės rajono valdžia bei Skaudvilės seniūnija. Darbas vyko savanoriškais pagrindais, ekspedicijos dalyviams skirtas maitinimas.
Tyrimuose dalyvavo nemažai jaunų archeologų. Be minėto tyrimų vadovo Ž. Montvydo ir T. Rimkaus dalyvavo Tauragės kultūros paveldo tarnybos vyr. specialistė Vaiva Pelekaitė, Tauragės krašto muziejaus darbuotojas Darius Kiniulis, Kaišiadorių muziejaus darbuotoja Aistė Kazimieraitytė. Žemės mėginius tyrimams laboratorijoje paėmė Vilniaus universiteto doktorantas Karolis Minkevičius. Pastarieji tyrimai galbūt pateiks duomenų apie tai, ką prieš tūkstantį metų augino ir valgė mūsų protėviai. Savo kraštą pažinti ir archeologijos pagrindų išmokti panoro nedidelis būrelis Skaudvilės gimnazijos moksleivių.
Ekspedicijos metu surasti radiniai pateks į Tauragės krašto muziejų, šiemet iš Kultūros ministerijos gavusį leidimą priimti ir saugoti archeologinių tyrimų metu surinktus radinius. Tai vienintelis tokią teisę turintis muziejus apskrityje. Tikimasi, kad naujieji radiniai papildys modernias ekspozicijas, kurios bus įrengtos baigus įgyvendinti ES remiamą projektą.
