Savaitraštis „Veidas“ paskelbė 2016-ųjų metų savivaldybių reitingą. Tauragės rajono savivaldybė šių metų rinkimuose užėmė 27-ą vietą. Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Specialus projektas, aiškinantis, kurioje savivaldybėje ir kodėl geriausia ar blogiausia gyventi, vyko 10 kartą. Atliekant tyrimą buvo vertinami 22 kriterijai. Daugiausiai buvo galima surinkti 200 taškų, mažiausiai – 22 taškus. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ekonominiams kriterijams: gyventojų padaugėjimas, nedarbo lygis, kiek gyventojų gauna socialines pašalpas, kokia suma tenka vienam gyventojui iš savivaldybės biudžeto, koks nusikalstamumo lygis, koks užsienio investicijų rodiklis, kokie abiturientų egzaminų rezultatai, ar vykdomos naujos statybos, ar renovuojami seni namai. Mažiausiai svarbūs kriterijai buvo kultūros centrų ir bibliotekų skaičius.
Susumavus ekonominius savivaldybių rodiklius, į pirmąjį penketuką pateko Neringos savivaldybė. Čia veikė daugiausiai ūkio subjektų, tenkančių tūkstančiui žmonių, gyveno mažiausiai socialines pašalpas gaunančių gyventojų ir socialinės rizikos šeimų bei daugiausiai darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje. Vienam neringiškiui teko ir daugiausiai savivaldybės biudžeto lėšų. Neringos savivaldybėje fiksuotas nedidelis nusikalstamumas, Kuršių nerijoje gyventojai serga retai, čia puikus asfaltuotų ne valstybinės reikšmės kelių procentas, taip pat nėra eilių darželiuose. Neringoje taip pat aukštas tiesioginių užsienio investicijų rodiklis, geri abiturientų egzaminų rezultatai. Be Neringos į geriausiųjų penketuką pateko Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto, Kauno miesto ir Palangos savivaldybė. Apačioje išsirikiavo Kalvarijos (60), Pagėgių (59), Lazdijų (58), Vilkaviškio (57) ir Šalčininkų (56 vieta).
Kaimyninės Šilalės savivaldybė „Veido“ reitinge užima 30-ąją vietą, Jurbarko – 48-ąją.
Priminsime, kad 2014 metų reitinge Tauragės rajono savivaldybė buvo aštuoniomis pakopomis žemiau – 44 pozicijoje. Visiškai į dugną nukristi neleido tuo metu neblogai įsisavinama Europos Sąjungos fondų ir regionų plėtros finansavimo parama. Nuo 2015 metų miesto ekonominiai rodikliai ėmė augti, užfiksuotas gerėjantis gyvenimo kokybės rodiklis.
„Veidas“ naudojosi Statistikos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Higienos instituto, Lietuvos darbo biržos, Būsto energijos taupymo agentūros, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savavaldybių pateiktais duomenimis.
