Žuvininkystės tarnyba turi gerų naujienų žvejams – kitais metais Tauragėje ir rajone planuojama pradėti trijų žuvitakių įrengimo darbus. Šie įrengimai padeda išsaugoti migruojančių žuvų – ypač lašišinių, populiaciją vietose, kur plaukti neršti joms sudėtinga dėl pastatytų užtvankų. Naujutėlaičiai žuvitakiai bus įrengti Jūros upės užtvankoje Tauragės mieste, taip pat Skaudvilėje, Ančios upės užtvankoje, ir Lomiuose, Šunijos upėje. Darbus tikimasi baigti iki 2020 metų.
Žuvitakis – ne dėl grožio
Žuvitakis – specialus įrengimas ant arba šalia dirbtinės kliūties vandens telkinyje, kuriuo žuvys įveikia kliūtį, migruodamos žemyn ir aukštyn upe. Svarbiausia žuvitakių funkcija – atkurti lašišinių ir kitų migruojančių žuvų išteklius. Žuvų migracija daugiausiai vyksta rudenį ir pavasarį, kai šios ruošiasi neršti.
Žuvininkystės specialistas Tauragėje Jonas Krakys teigė, jog Jūros upėje ties „Bangos“ užtvanka esantis žuvitakis jau skaičiuoja tris dešimtmečius. Todėl nenuostabu, kad jis susidėvėjęs ir prašyte prašosi remonto.
– Žuvitakis įrengtas ne dėl grožio. Tai tarsi kelias žuviai, kuriuo ji gali perplaukti kliūtį. Dažniausiai žuvitakiai įrengiami užtvankų ar hidroelektrinių vietose, kur sudaromos kliūtys žuvų migracijai. Jei žuvitakių nėra, ar jie yra prastos būklės, žuvis neįveikia kliūties, – paaiškino senąjį įrenginį Tauragėje prižiūrintis J. Krakys.
Anot Žuvininkystės specialisto, „Bangos“ žuvitakis nors ir „pavargęs“ tačiau vis dar veikia. Žuvitakio skydus mechaniniu arba automatiniu būdu specialistas pakelia ir nuleidžia kas valandą.
– Įrengus naująjį žuvitakį, greičiausiai tokio budinčio nebeprireiks, – įsitikinęs J. Krakys.
Anot jo, itin svarbu, kad naujas žuvitakis bus įrengtas Jūros upėje, nes aukšta tarybiniais metais pastatyta užtvanka trukdo vertingoms žuvims patekti neršti į Jūros upės baseiną, į kurį patenka ir Akmena, ir Šunija, ir kitos upės. Buvo laikai, kai lašišos neršdavo net Bremenos upelyje, prisimina seni žvejai. Tačiau karališkųjų žuvų – šlakių ir lašišų ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių žuvų išteklių atkūrimu.
Efektyviai migruojančias žuvis praleidžiantys žuvitakiai pagerina ir sudaro palankias sąlygas lašišų, šlakių, upėtakių patekimui į aukščiau užtvankos esančias neršimui tinkamas vietas. Šių žuvų nerštas Jūros upėje jau prasidėjo.
Kompensacija gamtai
Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus specialisto Gedimino Vito Ratkaus, žuvitakiai yra tarsi nedidelė kompensacija gamtai, už pastatytas užtvankas. Anot specialisto, žuvitakių nauda vandens telkinių ekosistemoms, ekologinei būklei ir, žinoma, žuvims, yra akivaizdi.
– Geriausia būtų, jei kiekviena užtvanka ant migruojančioms žuvims svarbių upių turėtų žuvitakį, tačiau mūsų valstybė kol kas nėra finansiškai tam pajėgi, nes jų įrengimas – brangus malonumas. Tauragėje planuojamas įrengti žuvitakis bus laiptuotas, per įrenginį tekės vanduo ir žuvis nuo laiptuko iki laiptuko pateks į viršų. Naujų žuvitakių efektyvumas tikrai yra geras, tačiau labai svarbu didinti ir jų patrauklumą, t.y. kad kuo daugiau žuvų priplaukusių užtvanką rastų ir „norėtų“ bei galėtų pasinaudoti žuvitakiu migruoti tolyn. Kol kas tik apie pusė užtvanką priplaukusių žuvų randa ir ryžtasi pasinaudoti žuvitakiu migracijai aukštyn upe, kitos, deja, pasuka atgal. Taigi net ir su geriausiu žuvitakiu niekada pilnai nekompensuosime gamtai padarytos žalos, – teigė G. V. Ratkus.
Be Tauragės rajone planuojamų įrengti trijų žuvitakių, dar numatyti keturi (Lėvens upėje prie Pasvalio ir Akmenių HE užtvankų, Vokės upėje ties Mūro Vokės ir Šventosios upėje prie Anykščių užtvankos). Šių praėjimo takų statyba finansuojama Europos Sąjungos Žuvininkystės fondo lėšomis, skiriant 2 mln. eurų.
Dar 11 žuvitakių planuojama pastatyti ar renovuoti iki 2021 metų. Šie darbai bus finansuojami iš ES Sanglaudos fondo. Taigi, gerinant žuvų migracijos sąlygas, iš viso pagal Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, Lietuvoje bus sutvarkyta 18 žuvitakių.
Žūklės kultūra
Siekiant išsaugoti karališkųjų lašišinių žuvų populiaciją, svarbu ir žvejų sąmoningumas. Aistringas žūklautojas, tauragiškis Edgaras Jurgilas „Tauragės žinioms“ sakė, jog nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 Jūroje, nuo Tauragės užtvankos iki pat Jūros žiočių, žvejoti galima tik įsigijus licenciją. Vyras taip pat pasidžiaugė, jog Mėgėjų žūklės tarybos siūlymas nuo spalio 1 d. iki pat sezono pabaigos lašišas bei šlakius leisti gaudyti tik laikantis principo „pagavai – paleisk“ virsta realybe. Aplinkos ministerijoje jau parengtas tai numatantis dokumentas. Pats E. Jurgilas šį principą taiko ištisus metus.
Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Nuo rugsėjo 1-osios prasidėjo aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Aplinkosaugininkai organizuoja reidus ir budi šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdo ir tikrins transporto priemones.
