Praėjusią savaitę motorizuotojo LDK Kęstučio bataliono vadai sukvietė verslininkus ir žurnalistus į susitikimą, kurio metu skaitė paskaitas apie piliečių indėlį į valstybės gynybą, patriotiškumo svarbą bei valstybės saugumui kylančias grėsmes iš Rytų. Pagrindine grėsme saugumui įvardijo informacinį propagandinį karą, siekiant diskredituoti šalies gynybinę sistemą ir piliečių tikėjimą savo šalimi. Esą tokias schemas Rusija jau ne kartą naudojo karinei intervencijai į kitas valstybes – Gruziją, Ukrainą, Siriją. Todėl gynybinės šalies strategijos svarbiausiu aspektu įvardytas kiekvieno piliečio vidinis nusiteikimas esant reikalui stoti ginti savo šalies visomis įmanomomis priemonėmis.
Informacinis karas
Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas, pristatydamas Kęstučio bataliono ir šalies gynybinės bazės struktūrą, akcentavo, kad šalies kariuomenė stipri tiek, kiek palaikymo ji turi visuomenėje. Tačiau pripažino, jog šalies gynybinio informavimo sistema turi spragų – realiai piliečiai nežino, kaip reikėtų elgtis karinio konflikto atveju.
Dėl to kariuomenė siekia bendradarbiavimo su piliečiais, karininkai prakalbo apie planus kasmet rengti civilinės saugos savaitę, kurios metu civiliai būtų informuojami praktiškai apmokomi, kaip elgtis karo atveju, kokią pagalbą šalies gynėjams gali suteikti kiekvienas. Skaitydamas paskaitą susirinkusiems verslininkams, karininkas apžvelgė pagrindines grėsmes ir galimus karinio konflikto eskalavimo būdus bei svarbiausius Lietuvos gynybinės strategijos aspektus.
Informacinės manipuliacijos per žiniasklaidą, socialinius tinklus, politinis diplomatinis spaudimas, parodymas, jog viena ar kita šalis yra silpna ar neadekvati, valstybės struktūrų ir aukščiausio lygio politikų diskreditavimas piliečių akyse, nutraukiami diplomatiniai santykiai, kibernetinės atakos – šiuolaikines propagandinio informacinio karo priemones ir grėsmes vardijo mjr. A. Jagminas.
Turime būti pasirengę
Pasak bataliono vado, dabartinė Lietuvos gynybos strategija yra orientuota į atgrasymą – dėmesys ir finansavimas gynybai, šauktinių kariuomenės grąžinimas, patriotinių organizacijų stiprinimas, visuomenės švietimas, bendradarbiavimas su NATO, įvairios pratybos siunčia žinią potencialiam priešui, jog karinės intervencijos atveju Lietuva yra pasiruošusi gintis.
Modeliuodamas tariamą karinio konflikto situaciją, mjr. Andrius Jagminas akcentavo, jog Lietuva, būdama prestižinio NATO alianso nare, jeigu būtų užpulta, be abejonės sulauktų pagalbos iš sąjungininkų. Tačiau svarbu suprasti, jog kol pagalba ateis, Lietuva turi būti pasirengusi vieningai gintis. A. Jagminas teigė, jog Rusija Kaliningrado srityje yra dislokavusi karinę techniką, leidžiančią kontroliuoti praktiškai visą Baltijos šalių regiono ir dalies Lenkijos oro erdvę. Tai reiškia, jog sąjungininkams pirmiausia tektų susidoroti su šia gynybine sistema, kad galėtų pasiekti Lietuvą, o tam reikia laiko. Taigi Lietuvai svarbu būti pasirengus atremti ginkluotą puolimą savarankiškai.
– Tam yra mūsų kariuomenė, ir mes rengiamės tai daryti. Bet be jūsų pagalbos, mes to padaryti negalėsime, be žmonių, gyventojų, visuomenės pagalbos. Valstybės gynyba – visų mūsų reikalas, – susirinkusiems kalbėjo mjr. A. Jagminas.
Viena komanda
Majorui A. Jagminui antrinoLietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, paskaitoje apie pilietinį pasipriešinimą. Jo teigimu, tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, svarbu „augintis raumenis“ ir taikyti atgrasymo strategiją. Ano karininko, karo sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: kariuomenės pasirengimo, visuomenės palaikymo ir politinės valdžios. L. Izdelis akcentavo, jog šalyje, kurioje vieningai veikia visos jėgos struktūros ir politinė valdžia: policija reaguoja greitai, kariuomenė parengta specialiosios pajėgos – visi dirba kaip viena komanda, karinio konflikto eskalavimas tampa beprasmišku.
– Visada reikia pagalvoti, kam yra naudinga suirutė šalyje. Todėl ypatingai svarbūs yra viešieji ryšiai bei vadinamoji „minkštoji galia“ – gyventojų sampratos ir požiūrio keitimas. Viskas yra žmonių galvose. Mūsų užduotis dabar yra – kad didėtų potencialių tėvynės gynėjų skaičius, – kalbėjo karininkas.
Pasak plk. ltn.L. Izdelio, jei žmonės yra nusivylę savo šalimi, yra susiskaldę, karinio konflikto atveju padidėja kolaboravimo tikimybė – silpnieji pasirenka kitą pusę, o stiprieji neatsilaiko. Taip pat labai svarbu yra turėti mobilizacinį rezervą. Tikimasi, kad su laiku, plėtojant savanorių ir šauktinių mokymą, bus parengta apie 10–15 tūkst. karių.
Anot L. Izdelio, istoriniai pavyzdžiai rodo, kaip prie tėvynės gynimo prisideda paprasti žmonės. Ypač inteligentai, kurie dažniausiai tampa idėjiniais vadais, studentai, žurnalistai, mokytojai, medžiotojai, šauliai, – būtent jie vykdė partizaninį pasipriešinimą, burdami aplink save dar dešimtis žmonių, kurie jiems visokeriopai padėjo – maistu, prieglobsčiu, rūbais. Už 1 kovojančio kario, „stovi“ bent 10 jį palaikančių žmonių. Stiprų patriotinį potencialą turi organizacijos, jau turinčios struktūrą, įgūdžius – įvairios labdaros sąjungos, Maltiečiai „Caritas“, savanoriai, medikai – tie žmonės, kurie dabar aktyviai veikia visuomenėje. Kaip pavyzdį karininkas pateikė akciją „Darom“ – esą tai ne tik šiukšlių rinkimas, svarbiausia – organizacinis aspektas, aktyviai stengiantis dėl savo šalies. Taip pat verslininkų asociacijos, sporto klubai, baikeriai ir įvairios kitos organizacijos.
Pranešėjas akcentavo bei technologijų ir žiniasklaidos reikšmę globaliame pasaulyje – medijos įgalina žaibiškai ištransliuoti pasauliui informaciją karinių neramumų atveju ir taip sulaukti politinės ir visuomenės paramos pasauliniu mastu.
