Sporto strategijos rengėjas mero patarėjas Dovydas Kaminskas praėjusią savaitę pristatė parengtą dokumentą Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, į kurį gausiai susirinko sporto visuomenės atstovai – įvairių sporto šakų treneriai, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos, Sporto centro, Švietimo skyriaus vadovai bei kitų Tarybos komitetų nariai. Po audringų dvi savaites trukusių diskusijų sprendimas atidėtas – už jį Tarybos nariai trečiadienį nebalsavo. Nutarta organizuoti susitikimus ir diskusijas su vaikų tėvais ir treneriais.
Dėl strategijos rengimo tikslų niekas neabejoja – vieningai pritariama, kad reikia skatinti prioritetinių sporto šakų plėtrą, gerinti sąlygas vaikams profesionaliai sportuoti, aiškiau skirstyti finansavimą. Tačiau nesutariama dėl šių tikslų siekimo priemonių. Daugiausia ginčų kelianti strategijos dalis – planai sujungti vaikų ir jaunių sporto mokyklą su Sporto centru, ūkines funkcijas perduodant pastarajai įstaigai, o sporto šakų plėtojimą ir organizavimą perduodant į trenerių rankas, kurie, dirbdami pagal „klubinę“ sistemą, pajamas gautų iš krepšelių, kuriuos kiekvienam sportuojančiam vaikui skirtų savivaldybė.
Kontrargumentus skeptikams žeria jau veikiančių Tauragės sporto klubų atstovai – 20-ties metų darbo patirtį skaičiuojantis kyokushin karate treneris Gintaras Cemnalianskis, Krepšinio mokyklos „Žaibas“ įkūrėjas, vadovas ir treneris Ovidijus Ežerskis, Tauragės futbolo mokyklos įkūrėjas ir treneris Andrius Bendikas. Esą klubinė sistema numatyta respublikinės sporto strategijos gairėse, ją įgyvendina pažangios Europos valstybės.
Treneriai teigia, jog nors dabartinėje Tauragės sportinio ugdymo sistemoje sudarytos nevienodos sąlygos – sporto mokykloje (VJSM) dirbantys treneriai sporto bazėmis naudojasi nemokamai, sporto klubus turintys – priversti jas nuomotis, šie vis tiek išsilaiko ir turi šimtus jų sporto šaką kultivuojančių vaikų. Nors kaina lankančiam sporto klubą yra gerokai didesnė – siekia ir 30 eurų per mėnesį. Taigi, turėtų būti visiems vaikams sudarytos vienodos sąlygos rinktis trenerį ir mokėti už sportavimą vienodą kainą.
Taip pat aktuali sporto bazių užimtumo problema – esą jos dienos metu nuomojamos suaugusių klubams, taip pat užimtos fiktyviai dirbančių būrelių, kuriuos realiai lanko vos keletas vaikų, kai tuo tarpu sporto klubus lankantys vaikai neturi kur sportuoti.
– Visiems treneriams būtų sudarytos vienodos ekonominės sąlygos plėtoti pasirinktą sporto šaką. Nėra nieko aiškiau, kai treneris gatvėje pakalbinęs vaiką paklausia, ar tu nori žaisti badmintoną, ir jis žino, kad jei vaikas ateis į klubą, jam už jį bus sumokėta. Treneriai bus suinteresuoti turėti kuo daugiau vaikų ir stengtis labiau. Tai yra motyvuojanti sporto finansavimo sistema, kai atlyginimas priklausys nuo vaikų skaičiaus. Taip pat dirbant VšĮ principu bus galimybė pritraukti daugiau finansavimo šaltinių – rėmėjų, sporto centro. Dabar tokia sistema yra sukurta, kad dėl finansavimo ypatumų treneriai jau kuria sporto klubus. Kai reikia gauti atlyginimą gręžiasi į Sporto mokyklą, kai važiuoti į varžybas – ieško rėmėjų arba kreipiasi į sporto centrą, – kalbėjo strategijos rengėjas D. Kaminskas.
D. Kaminskas pristatė galimą krepšelių apskaičiavimo metodiką, pasiskolintą iš Klaipėdos rajono sporto strategijos, kuri iš dalies yra įgyvendinusi klubų-krepšelių sistemą. Preliminariai prabilta ir apie tai, koks galėtų būti mokinio krepšelio sportui dydis – apie 25 – 30 eurų. Numatyta nustatyti mokesčių tėvams už sporto klubų paslaugas ribas, esą mokestis galėtų siekti nuo 5 iki 10 eurų, o socialiai remtinos šeimos ir toliau būtų remiamos savivaldybės pagal nustatytą tvarką – neišgalintiems susimokėti tėvams šis mokestis būtų kompensuojamas iš savivaldybės biudžeto.
Tačiau strategija turi nemažai skeptikų – surinkta per 400 Sporto mokyklos mokinių tėvų parašų, klausimus kelia ir per 70 trenerių. Tarybos narys Vilmantas Liorančas replikavo, jog šie parašai surinkti tėvams nesusipažinus su parengta strategija ir manipuliuojant faktais:
– Jei pasakė, kad rašykis, nes kitaip sporto mokykla bus uždaryta ir vaikas turės mokėti 30 eurų už būrelį, kitaip neturės kur sportuoti, kas nesirašytų.
Emocingą pranešimą tarybos nariams perskaitė Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bokso treneris Sigitas Ivanauskas, po kurio meras Sigitas Mičiulis replikavo, kad pranešimus galėtų skaityti tie, kurie juos paruošė, kadangi jaučiasi labai ryškus politinis fonas.
Taip pat surinkta per 70 trenerių parašų, jungtiniame komitetų posėdyje į tarybą Švietimo įstaigų vadovų vardu kreipėsi ir M. Mažvydo progimnazijos direktorius Remigijus Masteika.
Tarybos posėdyje prieš atidedant šį klausimą rajono meras Sigitas Mičiulis kalbėjo: „reikia sukviesti tėvelius į susitikimą ir pristatyti strategiją, taip pat svarbu, kad daugiau kalbėtų ne politikai, neinantys į sporto sales, o sporto bendruomenė“.
Vienas iš klausimų, kylančių vaikų tėvams ir treneriams – ar krepšelio pinigų užteks savarankiškai vykdyti veiklą – mokėti už sporto centrui priklausysiančių sporto bazių nuomą, susitvarkyti buhalteriją, finansuoti išvykas į varžybas, sumokėti atlyginimą treneriui už darbą bei atostoginius.Kiek vaikų turi vienyti sporto klubas, kad tokia veikla apsimokėtų ir atsipirktų?
Anot Dovydo Kaminsko, į klubą jungtis galės kelios sporto šakos. Taigi smulkesnių ir ne tokių populiarių sporto šakų treneriai galės prisišlieti prie jau patyrusių ir VšĮ įkūrusių stambesnių sporto klubų. Taip pat esą išsigrynins, kurios sporto šakos tauragiškiams apskritai nelabai įdomios.
Klausta ir ką daryti tėvams, kurių vaikai nori lankyti ne vieną sporto šaką?Kalbėta apie neformalaus švietimo (NVŠ) krepšelių lėšas, kurias vaikas gali „neštis“ į bet kurią neformalaus švietimo įstaigą, parengusią tinkamą ugdymo programą. Esą, jeigu vaikas be futbolo lankys dar ir šokius ir ar dailę, NVŠ krepšelio sporto klubas gali ir negauti. Taigi, anot D. Kaminsko, į šį finansavimo šaltinį treneriams daug vilčių dėti nereikėtų, vertinti tai kaip papildomą pajamų šaltinį.
Kaip konkrečiai bus skirstomi krepšeliai, strategijos rengėjų teigimu, dar bus konkretinama, o strategijos tvirtinimas Taryboje – tik politinis sprendimas, nurodantis gaires, kuria kryptimi bus vystomas sportas Tauragėje. Kada bus sugrįžta prie strategijos svarstymo, nenustatyta.
