Kryžkalnyje tamsiu paros metu jau iš tolo šviečia partizanų atminimui skirtos koplyčios kryžius, apšviesta ir pati koplyčia bei į ją vedantys laiptai. Tuo tarpu Laivės gynėjų sąjunga puoselėja planus netoliese pastatyti didžiulį memorialą, pratęsiantį partizanams įamžinti skirtą architektūrinį ansamblį – obeliską-kalaviją.
2007-aisiais monsinjoro Alfonso Svarinsko Kryžkalnyje pradėta statyti koplyčia pagaliau užbaigta – tam valstybė šiemet skyrė 300 tūkst. eurų, 84 tūkst. eurų prisidėjo Raseinių savivaldybė. Visuomenei ji bus pristatyta lapkričio 23-ąją, minint Kariuomenės dieną. Koplyčios viduje – monsinjoro Alfonso Svarinsko skulptūra septyni varpai, kuriais skambinti galės visi, kas aplankys šią vietą. Koplyčia pastatyta sklype, kurį iš aukotojų surinktomis lėšomis pirko kunigas A. Svarinskas. Tamsiu paros metu koplyčios 19 metrų aukščio kryžius šviečia, apšviesta ir pati koplyčia bei į ją vedantys laiptai.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau įgyvendinome legendiniu vadinamo kunigo A. Svarinsko idėją įamžindami Žemaitijoje veikusios Kęstučio apygardos partizanus, kurių gretose kovojo ir jis pats“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Kryžkalnio memorialo kūrėja architektė Virginija Bakšienė.
Taip pat nutiestas į kalvos viršų vedantis kelias, skirtas neįgaliesiems, įrengti laiptai, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta aplinka. Greta koplyčios sumontuotos plokštės, o ant jų pritvirtintos lentelės su iškaltais 1137 Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais. Būtent tiek kovotojų pavardžių pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
„Tauragės žiniose“ dar pernai rašėme, jog greta koplyčios Lietuvos Parlamento gynėjai nusprendė pastatyti paminklą visiems Lietuvos Laisvės kovotojams. Įkurtos asociacijos „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga“ valdybos pirmininkas Antanas Kliunka tikino, kad šiai kilniai misijai juos įpareigojo neseniai anapilin išėjęs partizanas: legendinis a. a. pulkininkas Leonas Laurinskas-Liūtas.
Kaip pirmadienį žurnalistei sakė A. Kliunka, memorialo statyboms vis dar renkamos aukos. Šiuo metu atliekamas projektavimas ir laukiama statybos leidimo. Greta koplyčios esantį žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Tėvynės partizanų laivės kovos įamžinimo sąjunga. Šiuos žemės sklypus pirmiau minėtos organizacijos įsigijo už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas.
Asociacijos valdybos pirmininkas teigė, jog siekiama, kad memorialas būtų užbaigtas iki 2019-ųjų Vasario 16-osios. Kitais metais sukaks 70 metų nuo prezidento Jono Žemaičio vadovaujamo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pasirašytos Nepriklausomybės deklaracijos.
Pagal rengiamą projektą, memorialą sudarytų 25 metrų aukščio obeliskas, sukurtas skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio, vaizduojantis į žemę įsmeigtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų kalaviją, atminimo siena, kurioje būtų įrašyti visų žuvusių Lietuvos partizanų vardai, ir nežinomo partizano kapas.
Atkirsta esamo kalno dalis sukurtų atodangą – žuvusiųjų atminimo sieną ( H-6 metrai, ilgis apie 30 m), kuri simbolizuotų tvirtą ir tarsi uola nepalaužiamą partizanų kovinę dvasią. Sienoje planuojama įkomponuoti apie 1300 tamsinto plieno Vyčio kryžių su žuvusių partizanų pavardėmis, kurios tamsiu paros metu iš apačios būtų apšviestos raudonai, tuo būdu sukuriant krauju parašytų pavardžių metaforą. Šalia atminimo sienos būtų formuojama aikštė, skirta pagerbimo ceremonijoms.
Į žemę smingantis kalavijas padalintų atminimo sieną pusiau – būtent šioje vietoje numatytas simbolinis Nežinomo Partizano kapas – granito plokštėse išpjautas juodas Vyčio kryžius su raudonu apvadu tamsiai žalio granito fone. Būtent tokį ženklą ant uniformų partizanai buvo išsiuvinėję ant rankovių pasipriešinimo sovietų okupantams metu 1944–1953 metais.
Memorialas užbaigtų kompoziciją su jau pastatyta koplyčia kurioje bus galima pasimelsti už žuvusiuosius.
