Praėjusio penktadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos lankytojus savo atvykimu itin nudžiugino Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius Giedrius Savickas. Tik įėjęs aktorius pradėjo šmaikštauti, salėje sukeldamas daug juoko. Susitikimo metu jis dalijosi prisiminimais apie vaikystę, aktorystės kelią, kalbėjo apie tikėjimą, santykius su žmonėmis, teatrą, ir, žinoma, humoro jausmą.
Paklaustas, kada ir kaip savyje atrado artisto gyslelę, Giedrius prisiminė, kad pirmasis vaidinimas įvyko būnant trejų metų: „A.a. profesorius Leonidas Donskis mane pastebėjo, augau su jo išmintimi. Pamenu, mano vaidmuo buvo laikrodis su gegute, aš vaidinau gegutę. Paskui fontaną... Tada persirgau žvaigždžių liga. Vėliau vaidinau Dėdę Derlių, tai buvo nekenčiamiausias mano vaidmuo. Nežinau, kodėl mane pasirinko tokiam vaidmeniui, gal aš atrodžiau kaip valstietis. Pagalvojau, gal man su ūkiu blogai. Psichologiškai buvo skaudu“, – juokėsi G. Savickas.
Aktorius pasakojo, kad laisvalaikiu mėgsta skaityti, o eiti į biblioteką yra didelis malonumas, nes tada laikas – tik jo: „Stengiuosi daug skaityti, bet brangu pirkti, tai laisvu laiku apsilankau bibliotekoje. Ten galiu pabimbinėti, atsigerti arbatos. Labai patinka Selindžeris, Šiškinas, Granauskas. Kai man kas nors sako, jog tarybiniais laikais buvo geriau, sakau, paskaityk Granauską. Beje, pirmoji mano perskaityta knyga buvo „Vištytė ir gaidelis“, jau toje knygoje galima rasti smurto apraiškų, atsimenat, vištytė gavo į akį. Skaitau ir poeziją, kaip tik neseniai įsigijau Mačernio knygą“.
Prieš dvejus metus su išrinktąja Agata Šilobrit susituokęs Giedrius Savickas teigia, kad vedybinis gyvenimas ir tikėjimas yra kone svarbiausi dalykai gyvenime, santuokoje per kitą žmogų geriau pažįsti save, o tikėjimas yra tvirtas pagrindas, ant kurio galima išsilaikyti: „Aš be galo laimingas su savo žmona, su ja aš galiu būti savimi. Santuokoje patinka stebėti save, ypač per kitą žmogų. Mano žmona taip pat labai tikinti, ėjimas į bažnyčią sekmadienį yra šventė. Jaučiu kažką visada, man lengviau gyventi. Tai yra pagrindas, ant kurio aš stoviu, iš esmės esu silpnas žmogus. Kartu su žmona nuėjau šv. Jokūbo kelią, būtinai nueikit ir jūs, tai vienas geriausių potyrių gyvenime, kuriam nereikia daug pinigų. Tikėjimas – tik ėjimas“, – mintimis dalijosi aktorius.
Anot Giedriaus, teatras – vienas gražiausių apgaulės menų. Jo dėka aktoriui teko pabuvoti didžiausiose pasaulio scenose, tačiau vien iš darbo teatre, kaip pats sako, būtų sunku išgyventi, tenka filmuotis ir televizijoje: „Jaunam žmogui norisi pasakyti, koks svarbus yra laikas. Pasaulis sutvertas jaunimui, naudokitės tuo. Niekada neklausykite kitų, kur stoti. Tai yra gyvenimas, darbe jūs praleidžiate daugiausia laiko. Gyvenimas yra dabar. Nėra laiko. Laikas yra dabar. Aš jums atiduodu brangiausia, ką turiu – savo laiką“.
G. Savickas pasakojo, kad humoro jausmą, ko gero, paveldėjo iš tetos, jam labai patinka būti tarp žmonių, juokauti, nors tenka sutikti ir nuobodesnių už dykumą: „Geriau su tokiais nejuokauti. Man gyvenime svarbiausia žmonės, kokie jie yra. Gyvenime liks tik žmonės. Kas iš to, kad pasidarysiu karjerą, jei neturėsiu draugų, jei nebus žmonių?“
Po susitikimo bibliotekos lankytojai turėjo galimybę prieiti ir iš arčiau susipažinti su aktoriumi, nusifotografuoti.
