Laikinai Tauragės šilumos tinklų direktoriaus pareigas einančio Audriaus Arcišausko teigimu, gerų rezultatų šiais metais bendrovė pasiekė dėl valdybos ir akcininkės (savivaldybės) numatytos strategijos. Vasarą investavusi į biokuro atsargas ir sukaupusi žaliavos rezervą, žiemą bendrovė gali pasidžiaugti gaminanti šilumą, kuri yra viena pigiausių Lietuvoje. A. Arcišausko tvirtinimu, 2018 metais bendrovė įgyvendino svarbius projektus, o tai – svarbus Šilumos tinklų darbuotojų komandos pasiekimas.
Situacija šilumos rinkoje
Pastaraisiais metais UAB Tauragės šilumos tinklai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Laikinojo vadovo A. Arcišausko nuomone, vienas jų – suvartojamos šilumos kiekio mažėjimas, kurį lemia daugiabučių namų renovacija bei vartotojų atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT). Pokyčius rinkoje lemia ir atsinaujinančių išteklių inovacijos (saulės elementai, geotermija), ir bendras šilumos vartotojų skaičiaus mažėjimas Tauragėje.
A.Arcišausko teigimu, išlaikyti žemą kainą vartotojams sudėtinga dėl sparčiai brangstančio biokuro. Pastebima, kad nyksta smulkieji biokuro gamintojai, kuriems biržos procedūros per sudėtingos.
2018 metais daug medienos buvo eksportuojama augant jos poreikiui gretimose šalyse. Atsirado biokuro perpardavinėtojų, kurie bando didinti kainas, siekdami didesnio pelno. O štai kaimyninės šalys (Latvija, Lenkija, Baltarusija) vis labiau riboja medienos produkcijos eksportą, ir Lietuva tampa nelygiaverte žaidėja regioninėje rinkoje.
Įgyvendinami projektai
Tauragės šilumos tinklų Bendrųjų reikalų grupės vadovės ir projektų administratorės A. Šaučiūnienės nuomone, ypač svarbūs bendrovės įgyvendinami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo iš dalies finansuojami projektai. Projekto „Tauragės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizacija“ metu renovuota 3 445,5 m dabartinių senų šilumos tiekimo trasų. Pagrindinis tikslas – sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, taip mažinant pirminės energijos poreikį bei didinant šilumos tiekimo patikimumą Tauragės rajono savivaldybėje.
Jau pradėtas įgyvendinti projektas UAB „Tauragės šilumos tinklai centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patikimumo didinimas ir plėtra“. Jo metu numatoma pakloti 1685 metrų naujų trasų, sujungiant hidrauliškai atskiras „Beržės“ ir „Aerodromo“ šilumos tiekimo sistemas, prijungiant naują vartotoją prie Tarailių CŠT – UAB „Tauragės vandenys“.
Įgyvendinant projektą „8 MW biokuro katilo keitimas Tauragės katilinėje“ buvo modernizuota įranga, leidžianti efektyviau išnaudoti energetinius resursus.Tai naujausios technologijos, skirtos šilumos gamybos efektyvumui didinti ir sąnaudoms bei šilumos kainai mažinti.
Renovacijos nauda
Įsibėgėjusi pastatų renovacija Tauragėje – tai tik tvirtas pagrindas tolimesniems energinio efektyvumo didinimo projektams. Šiuo metu įgyvendinama Tauragės miesto Centro mikrorajono daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo energetinio efektyvumo didinimo programa. Patvirtinta Tauragės miesto Žalgirių mikrorajono daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo energetinio efektyvumo didinimo programa. Pastarojo atnaujinimo veiksmų planas bus vykdomas etapais. Planuojama atnaujinti daugiabučius namus, viešuosius pastatus, vykdyti kvartalo teritorijos (prie daugiabučių namų) apšvietimo tinklų plėtrą, modernizuoti šilumos tiekimo tinklus, sutvarkyti antžeminę infrastruktūrą.
Daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė Gintarė Skrodlienė kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių, siekiant kuo didesnio daugiabučio namo energetinio efektyvumo, mini namą V. Kudirkos g. 5. Po modernizavimo pagerėjo šio pastato ne tik estetinis vaizdas – jis pasiekė akivaizdų šilumos sutaupymo pokytį.
Paklausta, kokios prioritetinės ateities kryptys plėtojamos siekiant energetinio efektyvumo didinimo, G. Skrodlienė teigė, kad tai – kvartalinių renovacijų programų įgyvendinimas. Spartėjant pastatų renovacijai labai keičiasi šilumos perdavimo srautai, atsiranda galimybių pertvarkyti ir optimizuoti vamzdynų sistemas, įrengti tarpinius temperatūros pakėlimo šaltinius reikiamose vietose ir juos naudoti siekiant mažinti šilumos nuostolius.
Ateitis – alternatyvūs energijos šaltiniai
Pasak A. Arcišausko, Lietuvos šilumos tiekėjų bendruomenėje vis daugiau kalbama apie geruosius pavyzdžius pažangiuose šiaurės šalių CŠT sektoriuose, kur diegiamos kuro nenaudojančios šilumos gamybos technologijos (saulės energija, geoterminė šiluma, šilumos siurbliai ir t.t.). Šilumos gamybos ir tiekimą optimizuojančios technologijos (šiluminės talpos, išmaniosios valdymo sistemos), gamybos efektyvumą didinančios priemonės (šilumos punktų renovacija, šilumos tinklų atnaujinimas, šilumos gamybos įrenginių atnaujinimas/modernizacija). Visos šios technologijos yra orientuotos į energijos gamybą bei tiekimą vartotojams tausojant tiek aplinką, tiek didinant paslaugos efektyvumą. Dėl jų šilumos sąskaitos ateityje mažės arba išliks stabilios.
Pasak A.Arcišausko, diskutuoti apie šilumos kainos mažinimo galimybes gyventojams galima daug, tačiau jis išskirtų keletą svarbesnių aspektų, tokių kaip kompleksinė renovacija, kurios metu atnaujinamas stogas, fasadas, modernizuojami šilumos punktai, įstiklinami balkonai, keičiamos laiptinių lauko ir tambūro durys, butų ir kitų patalpų langai keičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus, šiltinama rūsio perdanga.
Dar vienas aspektas – inžinerinė renovacija, kai keičiami seni, nusidėvėję daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Dėl nusidėvėjimo ir pasenusios technologijos šiluma daugiabučiuose paskirstoma netolygiai, todėl dalis butų šąla, dalis perkaitinami. Tai ne tik kelia diskomfortą gyventojams, bet ir didina sąskaitas už šilumą.
Atsižvelgiant į šilumos vartojimo efektyvumo skatinimą ir mažėjantį šilumos poreikį, tiek savivaldybės, tiek šilumos tiekimo įmonės turi atsakingiau planuoti investicijas bei gerinti turimų įrenginių išnaudojimą.
Užs. Nr. 127
