Šį sekmadienį – rinkimų finišo tiesioji. Į Tauragės rajono tarybą kandidatuoja 264 pretendentai, tai yra maždaug 10,5 kandidato į vieną vietą. Kad rinkėjai kuo geriau susipažintų su kandidatų asmenybėmis, partijų programomis bei nusiteikimu realiai vykdyti rinkiminius pažadus, per praėjusią ir šią savaitę surengti treji debatai. Karščiausios jų temos – žvyruotos miesto gatvės, bendruomenių dalyvavimas savivaldoje, investicijos ir darbo vietos bei planai statyti sporto areną.
Praėjusį penktadienį į Bendruomenių namus Tauragės rinkimų apygardos kandidatus į merus sukvietė iniciatyva „Žinau, ką renku“. Į pokalbį, kurį moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius, atvyko 7 iš 8 Tauragėje išsikėlusių kandidatų: Dovydas Kaminskas (iškėlė LR liberalų sąjūdis), Giedrė Stulginskienė (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai), Vaidotas Globys (Darbo partija), Darius Petrošius (Socialdemoktratų partija), Vidas Bičkus (Komitetas „Nepartinė Tauragė“), Silverijus Statkus („Tvarka ir teisingumas“) ir Rimantas Kičas (išsikėlė pats). Nedalyvavo tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Virginija Eičienė.
Į klausimus, kuriuos kandidatams buvo parengęs D. Radzevičius, šie atsakė iš eilės. Trumpai kiekvienas prisistatę, politikai buvo paprašyti pakelti rankas, jei, jų nuomone, meras turi būti visiškai skaidrus – visuomenė turi apie jį žinoti viską. Publikos reakciją sukėlė tai, kad iš visų kandidatų rankas pakėlė tik D. Kaminskas ir S. Statkus. Pasiaiškinus, iš ko gyvena ir kiek uždirba kiekvienas kandidatas, pereita prie rajono aktualijų.
Premija už pritrauktas investicijas
Bemaž visų partijų programose akcentuojama investicijų svarba regionui. 2017 metais vienam Tauragės rajono gyventojui teko 711 eurų tiesioginių užsienio investicijų. Taigi sekantis klausimas kandidatams buvo, kur, kiek ir kaip tų investicijų jie ruošiasi ieškoti. Vieni kandidatai, kaip R. Kičas pripažino, kad plano, kaip pritraukti investicijų neturi. S. Statkus ir V. Globys siūlė, jog investicijoms pritraukti savivaldybėje reikėtų įdarbinti dar bent du etatinius darbuotojus ir įkurti tam specialų skyrių, kurio darbuotojai „užimtų“ su investicijomis atvykusius verslininkus, aprodyti, kur savivaldybė turi laisvų plotų, skirti pinigų reklamai. D. Petrošius siūlė didinti įmonių atleidimo nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių ribas, esą kartelė šiuo metu užkelta per aukštai. Taip pat prisidėti prie infrastruktūros formuojant ir paruošiant žemės sklypus verslui, tiek Tauragės industriniam parkui, tiek kitiems investuotojams.
D. Kaminskas, G. Stulginskienė ir V. Bičkus, pripažinę, kad Tauragė investuotojams atrodo patraukliai dėl savivaldybės įteisintų ir taikomų verslo skatinimo priemonių, siūlė glaudžiau bendradarbiauti su platformomis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. G. Stulginskienė taip pat siūlė neišskirti užsienio ir vietos verslininkų bei daugiau skirti dėmesio pastarųjų švietimui, kaip pritraukti lėšas iš ES esamų įmonių plėtrai. Taip pat rūpintis, kad vietinės švietimo įstaigos parengtų paklausių specialybių darbuotojus. Pasak G. Stulginskienės, svarbu ryšiai su diaspora, mat pasaulyje daug pavyzdžių, kai verslus į gimtinę perkelia kraštiečiai, gyvenantys svečiose šalyse. Pavyzdžiui, iš Airijos į Lenkiją ir t.t. Jai antrino D. Kaminskas – papasakojo apie projekto „Globali Tauragė“ idėją Tauragės garbės ambasadoriai. Tai žmonės, tauragiškiai, gyvenantys svečiose šalyse, kuriems rajono taryba suteikia garbės ambasadoriaus ženklelį. D. Kaminsko teigimu, tokiu atveju, jei išvykę tauragiškiai pritrauktų į gimtinę investiciją, būtų galima mokėti jiems nustatyto procentinio dydžio premiją nuo investicijos sumos.
Gatves asfaltuos partnerystėje su verslu
Kita karšta debatų tema – gatvių asfaltavimas. Kandidatai pripažino, jog Tauragė yra vienas iš žvyruočiausių miestų Lietuvoje – 50 procentų neasfaltuotų gatvių. D. Kaminskas teigė, kad šioje vietoje svarbūs skaidrūs viešieji pirkimai: „jeigu įvykdyti geri pirkimai, adekvačios rinkos kainos, tada galima sparčiai tą daryti. Bet tie pinigai yra kelių direkcijos, ji paskirsto pinigus savivaldybėms. Bet mes turim užtikrinti skaidrius konkursus.“ V. Globys sakė, kad Tauragei labai svarbu aplinkkelis bei pažadėjo ieškoti būdų, kaip jį pastatyti. Pinigų žadėjo kreiptis į vyriausybę. Įdomią idėją pateikė TS-LKD kandidatė G. Stulginskienė, patikinusi, kad gatvių asfaltavimas yra vienas iš pagrindinių partijos programos prioritetų: „mes turime planą, kaip išasfaltuoti žvyruotas gatves per 5–7 metus. Yra ambicingas tikslas, sudaryti viešosios privačiosios partnerystės sutartį (PPP sutartį) su investuotojais. Taip, tai yra didelis iššūkis, bet būtų galimybė tauragiškiams išsipirkti infrastruktūrą per sutartą laiką“. Anot jos, paprastai tokie projektai išperkami per 25–30 metų. D. Petrošius siūlė asfaltuoti gatves neįrengiant papildomos infrastruktūros, pavyzdžiui, šaligatvių. Esą taip būtų galima atsikratyti žvyrkelių greičiau ir pigiau. V. Bičkus siūlė gatves asfaltuoti vietoj sporto arenos statybų, vėliau patikino, kad kas svarbiau, nuspręsti turėtų bendruomenė: „Žmonės nori gyventi tvarkingai čia ir dabar, o pramogos, manau, gali ir palaukti“. S. Statkus pažėrė pažadų per sekančią kadenciją išasfaltuoti 70 procentų žvyruotų gatvių, tam, anot jo, reikėtų skirti kiek įmanoma daugiau biudžeto lėšų bei skatinti prisidėti gyventojus. Kiek tai galėtų kainuoti, teigė nepaskaičiavęs, bet sumos, jo įsivaizdavimu, galėtų siekti šimtus milijonų. R. Kičas sakė, kad svarbiausia ne asfaltas, o kad žmonės turėtų darbo.
Tiesioginiame eteryje diskutavo 2 dienas
Debatus tiesioginiame eteryje rengė Tauragės kabelinė televizija (TVK). Antradienį į studiją buvo pakviesti kandidatai į tarybos narius iš visų 7 rinkiminių sąrašų, iš kiekvieno po tris. Tiesa, dėmesio centre vis tiek išliko kandidatai į merus, šie kalbėjo daugiausiai. Žurnalistės Vaivos Žukienės moderuojami debatai buvo transliuojami per TVK, partijos į studiją galėjo pasikviesti po 10 asmenų, kaip palaikymo komandas. Atskirai kandidatų į merus debatai dar surengti trečiadienį.
Šiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose tarp kandidatų ypač populiarus siūlymas įtraukti kuo daugiau piliečių į sprendimų priėmimą. Tiesa, kaip tai padaryti, konkrečių planų pasigendama. Kokiu būdu planuoja tartis su bendruomene, antradienį kandidatų klausė V. Žukienė. Komiteto „Nepartinė Tauragė“ vedlys V. Bičkus teigė, kad tai galima padaryti įtraukiant bendruomenių atstovus į įvairias savivaldybės komisijas. Liberalų kandidatas D. Kaminskas replikavo, jog tai jau buvo daroma – bendruomenių atstovai dalyvavo sudarant asfaltuojamų gatvių eiliškumo sąrašus. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į merus Virginija Eičienė sakė, jog pati daug dirbdama su bendruomenėmis, puikiai išmano jų problemas: „labai džiaugiuosi, kad pas mus rajone yra 33 kaimo ir 7 miesto bendruomenės. Nors gyventojų skaičius tarp miesto ir kaimo seniūnijų yra toks pat – 20 tūkst. ir 21 tūkst. Siektume, kad daugiau bendruomenių įsikurtų mieste. Reikia pradėti nuo apačios. Turime seniūnijose seniūnaičius, jie bendrauja su žmonėmis, aptaria visus reikalus, kurie yra svarbūs tai teritorijai. Manau, kad stiprinant bendruomenes reikia kalbėtis su paprastais žmonėmis. Tai būtų pats svarbiausias dalykas.“ Jai antrino ir TS-LKD kandidatė G. Stulginskienė, pabrėždama, kad bendruomenių stiprinimas – viena esminių partijos programinių nuostatų. Atsirado ir išmanių pasiūlymų, kaip mobilizuoti kraštiečius sprendžiant strateginius klausimus: D. Kaminskas siūlė padaryti atvirą prieigą savivaldybės tinklalapyje taurage.lt, kad visi galėtų siūlyti idėjas ir už jas balsuoti. Taip būtų įgyvendintas atstovaujamojo biudžeto principas. D. Petrošius pasiūlė idėją tam tikslui sukurti mobilią aplikaciją.
Debatuose taip pat buvo diskutuojama apie švietimo problemas, vietas darželiuose, miesto renginius, nemokamą viešąjį transportą bei įvairius infrastruktūros objektus: sporto aikštynus prie mokyklų, kino teatrą bei multifunkcinę sporto areną. Pastaroji tapo karščiausiu diskusijų tašku visuose debatuose.
