Atnaujintų daugiabučių skaičiui Lietuvoje perkopus du tūkstančius, ekspertai skaičiuoja, kad dar didesnių teigiamų pokyčių atneštų kvartalinė renovacija. Jos metu atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir visa kvartale esanti infrastruktūra. Tokius kompleksinės renovacijos projektus jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė visų šalies savivaldybių.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“ pabrėžė, jog daugiabučių namų atnaujinimo programa yra prioritetinis projektas tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu: „Didžiausias indėlis į šiandieninį renovacijos progresą priklauso savivaldai – būtent savivaldybių nuoseklaus darbo dėka šiandien galime džiaugtis pasiektais rezultatais daugiabučių atnaujinimo srityje.“
Skatins projektus įgyvendinti greičiau
Kalbėdamas apie renovacijos ateities prioritetus, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas paaiškina, kad Aplinkos ministerija ieško svertų, kaip paskatinti renovaciją. Viena iš galimų priemonių – daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimas ir greitesnis išmokėjimas, jeigu projektas įgyvendinamas greičiau.
„Įgyvendinus projektą iš karto išmokėtume visą sumą administratoriui, tai reiškia, kad kuo greičiau dirbti – tuo daugiau uždirbi. Taip pat tikimės, kad su naujai išrinkta savivaldybių valdžia projektų įgyvendinimas pagreitės, esame pasiryžę pakeisti ir teisės aktus, kad procesas vyktų efektyviau“, – sako M. Narmontas.
Jis paaiškina, kad viena iš prioritetinių krypčių visose Lietuvos savivaldybėse turėtų tapti kvartalinė renovacija. Tam pirmiausia reikia iniciatyvos – savivaldybės turėtų parengti Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas.
Renovacijos amplitudė – nuo 0 iki 100 proc.
Dabar savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė visos šalies savivaldybių. Tiesa, ne visose savivaldybėse prioritetas yra teikiamas renovacijai, todėl daugiabučių atnaujinimas kai kur vėluoja.
BETA duomenimis, renovuotų namų skaičius atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 100 proc. renovuotų daugiabučių Ignalinos savivaldybėje iki neįgyvendinto nė vieno projekto Pagėgių savivaldybėje. Kalbant apie parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė, bet apie pusė savivaldybių dar nėra parengusios nė vienos kvartalinės renovacijos programos.
Finansavimas renovacijai nenutrūks
Konferencijoje dalyvavę kai kurių savivaldybių atstovai nuogąstavo, kad sumažėjus renovacijos finansavimui iš ES fondų, pačioms savivaldybėms teks didelė finansinė našta baigti pradėtus renovacijos darbus.
Finansų ministerijos viceministrė Loreta Maskaliovienė patikino, kad finansavimas renovacijos projektams nenutrūks.
„Lėšos renovacijai nesibaigė – rezervo turime keleriems metams. Naujų finansavimo šaltinių per šį laikotarpį atsiras, nes energijos taupymas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, tampa vis svarbesniu prioritetu visoje Europos Sąjungoje. Tokia ateities perspektyva turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje,“ – sako L. Maskaliovienė.
Užs. Nr. 64
