Prieš keletą savaičių „Tauragės žinių“ vedamajame rašėme apie savivaldybės planus Tauragėje įkurti meno mokyklą. Idėja sujungti dvi šiuo metu atskirai veikiančias neformaliojo meninio švietimo įstaigas – Muzikos mokyklą ir Moksleivių kūrybos centrą pristatyta abiem bendruomenėms. Susirinkę pedagogai naujienų klausėsi ištempę ausis, mat apie šiuos planus kai kurie teigė sužinoję tik iš spaudos. Galiausiai ėmė karštai diskutuoti. Paaiškėjo, jog jungimui pritaria toli gražu ne visi. Muzikos mokyklos mokytojai pareiškė bijantys, jog mokykla praras prestižą, o mokiniai vietoje 8 metų ugdymo programos rinksis lengvesnį kelią – būrelius.
Sutelkti „po vienu stogu“
Tauragės muzikos mokyklos didžiojoje salėje susirinkusius Muzikos mokyklos ir Moksleivių kūrybos centro bendruomenių narius su meno mokyklos idėja supažindino Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas.
– Skelbėm konkursus, esami vadovai, ačiū jiems už darbą, juose nusprendė nedalyvauti. Dabar turim tokią situaciją. Buvo minčių apie vieną bendrą meno mokyklą ir seniau Tauragės istorijoje, apie funkcijų išplėtimą, apie neformalaus suaugusių švietimo įtraukimą į bendros įstaigos veiklą. Su vadovais buvom susitikę kalbėtis, kad galbūt būtų dabar tinkamas metas iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos taip ir padaryti. Galvoju, kad būtų logiška neformalųjį ugdymą sutelkti po vienu stogu, išrinkti vieną vadovą ir tada judėti į priekį, – kalbėjo meras.
Sakydamas „po vienu stogu“ meras teigė turintis galvoje administracijos sujungimą bei patikino, jog pedagogų tai nepalies – visi dirbs savo darbus kaip dirbę, atskiruose pastatuose, kaip ligi šiol.
E. Šteimantas pristatė bendras mokinių skaičiaus tendencijas rajone bei pabrėžė, jog kaimo mokyklas, turinčias mažiau nei 90 vaikų, verta reorganizuoti, mat sutaupyti pinigai būtų panaudoti ugdymo kokybei gerinti. Neformalaus ugdymo srityje situacija esą kiek kitokia. Sutaupyti sujungiant įstaigas nesiekiama, tikimasi, jog tai išplėstų galimybes įtraukti į neformalųjį švietimą suaugusiuosius bei pagerinti jo kokybę.
Pasitiko nepalankiai
Bendros meno mokyklos idėją Muzikos mokyklos mokytojai pasitiko nepalankiai. Pirmiausia teigė nesuprantantys pačios jungimo minties. Esą tik dėl to, kad būtų sutaupyta viena direktoriaus vieta, jungti mokyklų neverta, o dabartiniai vadovai galėtų laikinai vadovauti, kol valdžia apsigalvos ir panaikins vadovų kadencijas, kad ir 10 metų. Taip pat išreiškė nuogąstavimus, ar administracinis personalas, pavyzdžiui, muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas, išsaugos darbo vietas. Meras savo ruožtu tikino, kad personalo valdymas – išimtinai naujo vadovo kompetencija, ir teigė į šiuos procesus nesikišiąs.
– Dabar sakyti, kad ką nors ten atleis, kad tu blogas ar tu blogas, mes nesiruošiam. Tai vadovas naujas atėjęs nuspręs. Aš tikrai negaliu sakyti ir nesakysiu, kad tu tą atleisk ar aną atleisk, kodėl aš turiu tai daryti. Aš to nedarysiu, – sakė D. Kaminskas.
E. Šteimanto teigimu, logiška, jog skirtingas ugdymo programas turėtų kuruoti keletas pavaduotojų, kaip yra bendrojo lavinimo mokyklose.
Mero bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo nuomone, Moksleivių kūrybos centras ir Tauragės muzikos mokykla yra identiškos, tą pačią veiklą vykdančios įstaigos. Pristatydami idėją jie akcentavo, jog abiejų įstaigų tikslai – tie patys, tačiau skiriasi ugdymo programų apimtys. Abi įstaigos vykdo neformalaus ugdymo programą, taip pat ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). Anot E. Šteimanto, skirtumas tas, jog Muzikos mokykloje dominuoja FŠPU programa, kurios galutinis tikslas – programos pabaiga ir kompetencijų ugdymas iki galo (8 metų ugdymo programos). Moksleivių kūrybos centras taip pat turi FŠPU programą, tai yra dailės klases, keliančias tokius pat uždavinius. Tačiau moksleivių kūrybos centras turi ir NVŠ programą, kuri privalo garantuoti vaikui galimybę ieškoti savęs, įgyti kitokių kompetencijų.
– Aš kalbu apie funkciją ir tikslą tų įstaigų. Jos yra identiškos, tikslas yra identiškas. Kad yra mokytojai, kurie dirba visai kitą darbą, vienas moko vieną dalyką, kitas kitą, kad finansavimas yra kitoks, kad praleistų su mokiniu valandų skaičius visai kitas, tai yra visai kiti klausimai, – teigė meras.
Tačiau muzikos mokyklos kolektyvo šie argumentai neįtikino. Pedagogai nuogąstavo, jog 65 metų istoriją menanti įstaiga praras savo prestižą, o vaikai rinksis lengvesnį kelią – būrelius.
„Gal nelyginkim molio būrelio su, pavyzdžiui, smuiko klase“, „mes esam jungiamoji grandis į aukštąsias mokyklas“, – replikavo Muzikos mokyklos mokytojai.
– Yra dvi gerai dirbančios įstaigos. Moksleivių kūrybos centras labai gerai dirba ir mes nieko neturim prieš. Bet mūsų mokykla yra visiškai kitokia. Meno mokyklos, kurios yra Lietuvoje, yra visiškai kitokios. Muzika su 8 metų ugdymu, dailė su 8 metų ugdymu ir choreografija su 8 metų ugdymu. Čia yra visai kiti tikslai, čia yra ne būreliai. Kada bus po vienu stogu mokykla, gitaros mokytojas bandys įtikinti vaiką, kad tau reikia mokytis 8 metus, stengtis. Ir kada bus gitaros būrelis toj pačioj mokykloj, jis sakys ne, aš einu į tą lengvesnį, – kalbėjo muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Petraitis.
Jolanta Kazlauskienė: ar Tauragė neverta meno mokyklos?
– Aš tik noriu paklausti. Ar muzikos mokyklos prestižas nukentėjo, kai muzikos mokykloje atsirado papildomai valandų ir pradėjo veikti neformalaus ugdymo būreliai? – į šiuos nuogąstavimus atsakė E. Šteimantas.
Susirinkime diskusijos tarp pedagogų ėjo vis karštyn. Viena buvo aišku – dauguma susirinkusių Moksleivių kūrybos centro kolektyvo narių yra už bendrą meno mokyklą, dauguma Muzikos mokyklos bendruomenės – prieš. Neskaitant mokyklos vadovo Roberto Kazlausko – šis aiškiai pasisakė idėjai pritariantis ir bandė raminti įsikarščiavusį kolektyvą.
– Kai atsirado mokinių, norinčių mokytis paprasčiau nei formalųjį švietimą papildantis ugdymas, mes iškart tais metais sukūrėm papildomai mėgėjų programą. Tokių vaikų mes dabar turim tikrai nemažai. Jeigu buvo tokių vaikų, kurie, pabaigę muzikos mokyklą, nori toliau groti kolektyve, mes nusprendėm, kad jie tai gali, sudarėm programą 4 metams. Kas tai yra meno mokykla? Jeigu aš nuspręsčiau dalyvauti meno mokyklos vadovo konkurse, aš ieškočiau specialistų, kurie galėtų dirbti pagal ministerijos nustatytas meno mokyklai programas, ar tai būtų dailės klasės, ar teatro, ar choreografijos, ir tai bus ugdymas 8 metus. Yra Alytaus meno ir sporto mokykla, Pagėgiuose yra, Plungėje yra meno mokykloje dailės ir choreografijos skyrius. Visa kita yra studijos prie meno mokyklos. Taip pat ikimokyklinis ugdymas. Jeigu mes pritrauktume kokius 200 vaikų, visi mokytojai, kurie čia dirba, turėtų aukščiausius koeficientus. Kiekvienas vaikas atsineša krepšelį. Lietuvoj yra visokiausių variantų, – kalbėjo R. Kazlauskas.
Jam antrino meras D. Kaminskas, teigdamas, jog neformaliojo ugdymo finansavimas veikia taip: „jeigu bus vaikų, bus ir pinigų“.
MKC kolektyvas priminė, jog praėjusiais metais tiek Muzikos mokyklą, tiek MKC tikrinę išorės vertintojai taip pat rekomendavo abi įstaigas sujungti ir įkurti bendrą meno mokyklą.
– Pokalbiuose su tėvais, su vaikais, su mokytojais jie tą ir pamatė, kad yra reikalinga meno mokykla. Mažesni rajonai turi meno mokyklas, kodėl negali Tauragė turėti, – sakė Alma Vilkauskienė, MKC direktorės pavaduotoja ugdymui.
Paminėta, kad šią mintį palaiko tauragiškis Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys.
MKC direktorė Jolanta Kazlauskienė jau anksčiau „Tauragės žinioms“ buvo sakiusi, jog meno mokyklos idėją vertina palankiai.
– Mūsų vaikai šneka, anketose pildo, kad jie nenori būti dailės klasėse, nori būti meno mokykla. Išoriniai vertintojai irgi mumyse mato meno mokyklą. Ne tai, kad mes norim, mes klausiam, ar to nori vaikai, ar nori tėvai. Teatro klasės taip pat laidą išleidom lygiai taip pat, kaip muzikos mokyklos. Ar Tauragė yra neverta turėti meno mokyklą? – sakė ji.
Konsensuso susirinkimo metu prieita nebuvo, rajono meras D. Kaminskas pažadėjo abiem bendruomenėms surengti atskirus susirinkimus.
