Trečiadienį nuo vidurdienio Tauragėje pradėjo veikti mobilusis koronaviruso patikros punktas. Jis įkurtas aikštelėje šalia Raudonojo kryžiaus draugijos pastato (V. Kudirkos g. 2). Kadangi paimti mėginiai vežami į Šiaulius, tyrimų rezultatų gali tekti laukti net dvi paras. Iki šiol Tauragės rajone nebuvo nustatyta nė vieno susirgimo atvejo, nors tirti į Klaipėdą išsiųsta 17, o naujajame punkte jau paimta per 80 mėginių. Ar realu, kad infekcija Tauragės dar nepasiekė?
Pirmasis pacientas trečiadienį atvyko lygiai 12 valandą, kitas – po 15 minučių. Vidurdienį prie mobiliojo patikros punkto kurį laiką stovėjo ir policijos ekipažas, tačiau jo pagalbos neprireikė.
Kaip sakė Tauragės mobiliojo patikros punkto vadovas Danas Masiulionis, punktas dirbs nuo 8 iki 20 val., jei reikės – ir ilgiau. Jame dirba trijų žmonių komanda. Yra dvi komandos, jos keisis kas 4 valandas. Joms keičiantis viskas bus dezinfekuojama. Trečiadienį paimta 30 mėginių, ketvirtadienį – 50. Ketvirtadienio popietę tyrimų rezultatai dar nebuvo gauti, tad ar Tauragėje pasitvirtino bent vienas užkrato atvejis – nebuvo žinoma.
Trečiadienio vakare prie Tauragės ligoninės surengta spaudos konferencija apie Tauragės regiono mobilųjį tyrimų paėmimo punktą. Situaciją apžvelgė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška ir Tauragės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė.
– Noriu pasidžiaugti, kad mobilusis patikros punktas šiandien pradėjo darbą sklandžiai, – teigė L. Indriuška. – Punktas aptarnauja visos Tauragės apskrities gyventojus. Kiek iš atvykstančių tirtis yra Tauragės rajono gyventojų ir iš kurių šalių jie grįžę, statistikos nėra. Šiandien buvo suplanuota priimti 30 žmonių, jie visi atvyko laiku, laikėsi rekomendacijų. Jie atvyksta kas 15 min., ateityje tą dažnį tankinsim. Ryt (ketvirtadienį – aut. past.) dirbsime nuo 8 val., planuose – priimti 66 žmones. Kiek žmonių kitą dieną priimsime, sužinome tik iš vakaro. Vakare visi mėginiai transportuojami į Šiaulių respublikinę ligoninę, ten jie dedami į laboratorinius aparatus ir tiriami.
Paklaustas, per kiek laiko bus gauti tyrimo atsakymai, jis sakė, kad kol žmonės gaus atsakymus, gali užtrukti iki dviejų parų, todėl nereikėtų skambinti, o tiesiog kantriai laukti. Tyrimų rezultatai suvedami į e.sveikatos portalą, iš ten bus renkami duomenys ir informuojami gyventojai. Dėl neigiamo rezultato pacientai šiuo metu informuojama gyvai, ateityje tai bus daroma automatiškai, apie teigiamus rezultatus informuojama paskambinus, jei pacientas jaučiasi gerai, jis turi saviizoliuotis, jei jo būklė prastesnė, jam bus iškviečiama greitoji medicinos pagalba.
O jei į patikros punktą atvyktų karščiuojantis žmogus? Pasak L. Indriuškos, jis vis tiek turėtų sulaukti tyrimo apsakymo, nes karščiuoti jis gali ir dėl kitų priežasčių. Nei į ligoninę, jei pas šeimos gydytoją kreiptis jam nereikia, tokius atvejus registruoja karštoji linija, ten ir pasako, ką daryti. Viską pradėti reikia nuo 1808.
– Jei ir į ligoninę atvyktų karščiuojantis žmogus, mes jo neguldytume, – sakė ligoninės direktorius. – Vis tiek reikėtų sulaukti tyrimo atsakymo, jei jis būtų teigiamas, žmogus būtų transportuojamas į Klaipėdą. Jei į priėmimą atvyksta karščiuojantis, pirmiausia turime identifikuoti, ar jis sukarščiavo dėl koronaviruso, ar dėl kitų negalavimų. Jei yra įtarimų, kad dėl koronaviruso, pacientas patalpinamas į izoliuotą palatą, sustabdomas kitų pacientų priėmimas, bandoma išgabenti šitą pacientą į Klaipėdą, tada dezinfekuojamos visos patalpos, kad galėtume tęsti darbą. Toks atvejis jau buvo, tiesa, rezultatas buvo neigiamas.
Kaip vyksta procedūra?
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė trumpai pristatė, kaip vyksta mėginių paėmimo procedūra.
– Negalima atvykti į mobilų punktą prieš tai nesusisiekus Karštąja linija ir nesulaukus žinutės su paskirtu konkrečiu laiku, – sakė ji, – atvykus į punktą bendraujama kortelių pagalba, žmogus turi turėti asmens dokumentą, specialistas paprašo jį parodyti priglaudžiant prie stiklo, parodyti reikia ir žinutę mobiliajame telefone. Specialistas racijos pagalba sutikslina duomenis su koordinatoriumi ir tik tuomet leidžiama įvažiuoti į patikros punktą. Ir toliau bendravimas vyksta lapų pagalba. Vyresni žmonės turėtų „atlikti namų darbus“ – pasimokyti, kaip telefone atidaryti žinutę, nes ne visi tai moka.
Pasak D. Genienė pridūrė, kad patikros punkte dirbantiems Visuomenės sveikatos biuro specialistams labai trūksta darbo drabužių, kuriuos jie privalo dėvėti po apsauginiu kombinezonu, nes juos reikia kasdien skalbti. Jei kas galėtų padovanoti atliekamų darbo drabužių, jie būtų labai dėkingi.
Kur steigiamos karščiavimo klinikos, nežinia
Lietuvos savivaldybėse duris netrukus turėtų atverti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Į šias klinikas bus registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai, kurie turės atvykti jiems paskirtu konkrečiu laiku. Tokios naujovės numatytos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame apraše. Jų kūrimui jokių naujų įstaigų neprireiks, savivaldybės jų teritorijoje esančias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas paskirs teikti tokias paslaugas. Karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas. Numatyta, kad į šias klinikas galės kreiptis 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną bus 37,8⁰ C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.
Tauragės ligoninės direktorius L. Indriuška, paklaustas, ką apie tai mano, sakė, kad ligoninė įsteigė mobilųjį patikros punktą, taigi karščiavimo kliniką galėtų atidaryti Pirminis sveikatos priežiūros centras (PSPC), juo labiau, kad tai būtų ambulatorinė paslauga.
Tauragės PSPC vadovas Donatas Petrošius sakė, kad šiuo metu apie tai diskutuojama. Svarstomos visokios alternatyvos, kadangi PSPC negali to įgyvendinti – neturi teisės teikti tokių paslaugų ir tam pritaikytos infrastruktūros. Taigi kas teiks šią paslaugą, dar neaišku.
Ligoninės direktorius Liutauras Indriuška teigė, jog skambinėti norint sužinoti rezultatą nereikėtų, verčiau apsišarvuoti kantrybe
