Sakoma, biedną ir bažnyčioje muša. Panašiai jaučiasi ir prieš kelis metus į atokų Liaudginų kaimą (Batakių sen.) atsikrausčiusi daugiavaikė šeima. Nesiliaujant žiemos liūtims pažliugo link sodybos vienkiemyje vedantis seniūnijos kelias. Pažliugo taip stipriai, jog tapo nebepravažiuojamas net mokykliniam autobusiukui. Šeima nutarė kuriam laikui vaikų neleisti į mokyklą. Po poros savaičių į duris pasibeldė vaikų teisių apsaugos specialistės.
Sodyba vienkiemyje
Į Liaudginų kaimą prieš keletą metų daugiavaikė šeima atsikraustė bėgdama nuo skurdo. Geri žmonės leido apsigyventi jų tėvų sodyboje ir laikui bėgant išsimokėtinai ją įsigyti. Bėda ta, kad sodyba yra apie kilometrą nutolusi nuo pagrindinio žvyrkelio, kuriuo kas rytą į mokyklą vežami du šeimos vaikučiai. Paprastai Batakių pagrindinės autobusiukas iš šio, link Ožnugario kaimo vedančio kelio, pasuka ir privažiuoja kuo arčiau šeimos namų. Vaikučiai autobusiuką pasiekia per keletą minučių, mat transporto priemonė sustoja apie šimtą metrų nuo namų. Sausio mėnesį gausiai palijus autobusiuko vairuotojas atsisakė sukti iš pagrindinio žvyrkelio – kelias link sodybos laikui bėgant tapo pernelyg duobėtas. Vaikams iki pagrindinio žvyrkelio tenka eiti apie kilometrą.
Eilučių autorė apie šeimą yra rašiusi ir anksčiau, tad yra pačiai tekę važiuoti tuo keliu (prieš porą metų). Duobės jame tada buvo tokios gilios, jog kliudė žurnalistės automobilio dugną. Po apsilankymo šeimoje kelionę namo apsunkino atsiknojęs transporto priemonės dugnas.
Vaikų tėvas Marius (vardas pakeistas) įsitikinęs, jog jo vaikai turi teisę patogiai vykti į mokyklą, tad autobusiukui privažiuoti kuo arčiau namų, jo nuomone, priklauso. Ir visos kortos, kaip ir atrodo, yra vyro rankose – duobėtas žvyrkelis priklauso seniūnijai. Tad ir rūpintis juo, pasak Mariaus, seniūnijai derėtų labiau.
– Ir pernai, ir šiemet rašiau merui, kad sutvarkytų tą žvyrkelį. Mano prašymas buvo persiųstas į Batakių seniūniją. Seniūnas pasakė: „Aš neturiu tam lėšų“. Sako aš 20–30 tūkst. gavau visiems keliams, tavo keliui neužteks. Sakau, man nereikia viso kelio, bet bent duobes užtaisykite, – „Tauragės žinioms“ aiškino penkių vaikų tėvas.
Šeimoje – penki vaikai
Dvi savaites vaikai nėjo į mokyklą. Pasak tėvo, galimai mokyklos atstovai, o gal socialinė darbuotoja, su kuria šeima bendrauja, pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai, jog vaikai nelanko mokyklos.
– Pas mus atvyko vaikų teisės, klausė, kodėl nevedame vaikų į mokyklą. Paaiškinome, kad autobusiukas nustojo pas mus važinėti, nes blogas kelias. Apie tai esame kalbėję ir su seniūnijos socialine darbuotoja. Ji pasiūlė kreiptis į ūkininkus prašant, kad jie susimestų pinigų keliui žvyruoti, esą šis kelias veda į jų laukus. Bet juk kelias – seniūnijos! Kodėl jie turėtų dėti į jį savo pinigus? – samprotavo vyras.
Batakių pagrindinę lankantiems berniukams abiem –10 metų, artėjančiais mokslo metais mokyklos priešmokyklinę klasę turėtų pradėti lankyti ir dar du šeimos berniukai. Šeimoje auga ir dvejų metukų mažylė. Šeima neturi automobilio, mama ar tėvas, esant reikalui, į už keleto kilometrų esančius Batakius vyksta dviračiu. Jei reikia į Tauragę, prašo pavėžėti pažįstamus.
Situaciją išsakėme Batakių seniūnijos seniūnui Jonui Juozapaičiui. Seniūnas pripažino: kelias yra nekoks.
– Ten traktoriai tuo keliu pravažiuoja, išsimuša duobės. Tas mokyklinis autobusiukas tai važiuoja, tai nevažiuoja. Ten apie 800 metrų kelio. Mes tą kelią nugrederiavome, vėl palijo, važiavo elektros tinklų automobilis ar dar kokia sunkesnė technika ir padarė provėžas. Tas kelias nėra toks blogas, kad neitų juo važiuoti. Jis šlapesnis ir autobusiukas juo nevažiuoja. Aš jam (tėvui) sakiau, tu nuvesk vaikus tuos 800 metrų, o jis man: „Kodėl pas kitus į kiemą privažiuoja, o aš turiu vesti?“ – kalbėjo Batakių seniūnas.
Pasak seniūno, vasarą ar pašalus žiemą kelias yra geras. Didesnių kelio remonto darbų imtis neketinama, nes žvyrkelis veda į kaimą, kuriame keletas ten esančių, išskyrus minėtosios šeimos, sodybų yra negyvenamos.
Šeima – tvarkinga
Ar galėtų seniūnas užpilti duobes?
– Dabar, žiemą, to padaryti negaliu. Ir žvyro neturime, ir nėra prasmės, nes pravažiavus keletą kartų automobiliui tokiu drėgnu oru kaip mat išsimuša duobės, – sakė seniūnas.
Nors seniūnas penkių vaikų tėvą vadino konfliktišku ir laikėsi nuomonės, jog jų reikalavimas sutaisyti kelią yra tik užgaida, vaikų teisių apsaugos atstovės vis dėlto stoja šeimos pusėn.
„Jūsų minimas atvejis Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinomas. Gavę informaciją, vaiko teisių apsaugos specialistai vyko į šeimą, aiškinosi susidariusios situacijos aplinkybes. Priimtas sprendimas nevertinti vaikų situacijos, nes minimas vaiko teisių pažeidimas nesusijęs su vaikų atstovų pagal įstatymą neveikimu ar netinkamu veikimu užtikrinant vaikų teises. Ugdymo įstaigai, kurioje mokosi vaikai, pasiūlyta padėti tėvams įgyvendinti vaikų teisę į mokslą bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už kelių priežiūrą“, – situaciją komentavo Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadėja Birutė Sragauskienė.
Pasak jos, be minimo atvejo, pastaruoju metu apie šeimą informacijos nebuvo gauta, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nebuvo fiksuota.
