Pirmadienį gyventojai nuotolinio susitikimo metu bus supažindinti su projektu, kurio metu ketinama sutvarkyti Jūros krantinės ir šlaito dalį nuo pėsčiųjų tilto iki Tilžės plento. Projektas skirtas kraštovaizdžio formavimui. Kitapus pėsčiųjų tilto, link Vasaros estrados, nuslinkusi krantinė kol kas nebus tvarkoma – vyksta teisminiai procesai su šlaito tvarkymo darbus atlikusia įmone.
Sutvarkys laiptelius ir poilsio aikštelę
Tauragės rajono savivaldybės užsakymu vilniečių kompanija „Inžinerinis projektavimas“ parengė projektinę viziją, su kuria gyventojai gali susipažinti savivaldybės internetinėje svetainėje (skiltyje „Naujienos“). Pirmadienį baigsis terminas, kai gyventojai elektroniniu paštu gali teikti siūlymus, kaip inžinieriai galėtų patobulinti krantinę. Deja, iki praėjusio antradienio (kai buvo rengiamas straipsnis) tokių pasiūlymų sulaukta tik vieno ir, kaip „Tauragės žinioms“ sakė Egidijus Montvilas, Statybos skyriaus vyr. specialistas, ne dėl į projektą įtrauktos krantinės atkarpos.
„Projekto tikslas įvertinti esamų želdynų būklę, jų išsaugojimo ir atnaujinimo galimybes. Atverti tam tikrose dalyse panoramą nuo vaizdingo takelio, einančio šlaito viršuje. Numatyti esamų laiptų sutvarkymą. Sutvarkyti šlaito papėdes, vandens nuvedimą, kad būtų užtikrintas šlaito stabilumas ir vandens nutekėjimas per Jūros upės krantinę“, – raštu atsiųstuose atsakymuose teigė Statybos skyriaus vyr. specialistas.
Tako neties
Tauragės rajono savivaldybės interneto puslapyje pateikiama projektinės vizijos schema, iš kurios galima suprasti, jog turėtų būti išvalyti esantys drenažo šuliniai, remontuojamos arba įrengiamos naujos drenažo sistemos.
Šių eilučių autorės paklaustas, ar prieš projekto viziją buvo atlikti inžineriniai, topografiniai, geologiniai tyrimo darbai, K. Montvilas paaiškino, jog statybos darbai nebus atliekami, tad ir tokių tyrimų nereikia.
– Projektas skirtas kraštovaizdžio formavimui, tai reiškia, jog agresyvi statyba nebus vykdoma. Mes į gylį, į šlaitą nelįsime. Sutvarkysime augmeniją, vandens nutekėjimo sistemas, daugiau nieko, – teigė E. Montvilas.
Pašnekovas teigė, jog naujas takas tiesiamas nebus, bus išsaugotas esamas.
Kol kuriami planai, kaip būtų galima sutvarkyti šią Jūros krantinės atkarpą, ties pėsčiųjų tiltu nuslinkęs šlaitas mena apie nesibaigiančias kitos krantinės tako dalies, Meilės alėjos, problemas.
Vyksta teisminiai procesai
Meilės alėjos problemos prasidėjo šlaite įrengus trinkelėmis grįstą taką nuo „Versmės“ gimnazijos iki pėsčiųjų tilto. 2015 m. pavasarį takas ėmė irti. Pavasario liūtims nesiliaujant, šaltiniai išplovė gruntą ir atsivėrė duobė. 2016 m. dalis tako nugriuvo, nusinešdama medžius žemyn, ėmė slinkti krantinės šlaitas.
Tais pačiais metais rajono savivaldybė pradėjo ieškoti rangovų, galinčių atlikti tako atstatymo darbus, tačiau norinčiųjų neatsirado. 2017 m. pavasarį rajono savivaldybės iniciatyva atlikti inžineriniai topografiniai, geologiniai tyrinėjimo darbai. Mokslininkai parengė situaciją turintį gelbėti techninį projektą.
Gamta kartais gali padaryti daugiau nei mes galime numatyti. Tikimybė, kad koks nors įvykis nutiks, gali būti tik kartą per šimtą metų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis neįvyks rytoj, – sakė projektuotojas.
2018 m. birželio pabaigoje atstatymo darbų ėmėsi Šilutės bendrovė „Stamela“. Buvo pašalinti medžiai, pradėta įrenginėti drenažo sistema. 2019 m. Jūros krantinės takas buvo atstatytas, šlaitas sutvirtintas. Pernai kovo pradžioje šlaitas nuslinko vėl. Meilės alėja iki šiol užtverta. Tauragės rajono savivaldybė 2020 m. rudenį su šlaitą turėjusia išgelbėti bendrove pradėjo teisminius ginčus.
„Šiuo metu vyksta teismo parengiamieji posėdžiai. Rangovas UAB ,,Stamela“ nesutinka, kad šlaito slinkimas įvyko dėl įmonės darbo broko, o užsakovas nori įpareigoti rangovą per 6 mėn. atstatyti nuslinkusį šlaitą. Pagal Statybos įstatymą garantija atviriems darbams suteikiama 5 metams, paslėptiems darbams – 10 m.“, – teigė K. Montvilas.
Projektuotojai nusiteikę optimistiškai
Šių eilučių autorei yra ne kartą tekę rašyti apie Meilės alėjos projektą, apie pėsčiųjų ir dviratininkų tilto nesusipratimą, kai baigus projektą paaiškėjo, kad neįgaliesiems neįmanoma pakilti įrengtomis nuovažomis. Su valdininkais šnekantis apie problemų keliančius projektus neretai tekdavo išgirsti, jog tam tikrose situacijose kalti projektuotojai. Esą kartais projektai rengiami nuotoliu, projektuotojams net neapsilankius objekte.
Susisiekėme su Jūros upės krantinės ir šlaito sutvarkymo viziją rengusia įmone „Inžinerinis projektavimas“ ir pasiteiravome, ar vilniečiai projektuotojai, kurdami viziją, buvo atvykę į Tauragę.
– Mes buvome atvykę ne kartą. Kiekviena įmonė laikosi skirtingų pozicijų. Mes dirbame tokiu būdu. Kartais būna nesusišnekėjimų, siekiame to išvengti. Esu girdėjęs apie jūsų taką (Meilės alėjos, – aut. past.). Įdomi istorija, net nežinau, kas ten galėjo būti kaltas, sunku pasakyti. Gamta kartais gali padaryti daugiau nei mes galime numatyti. Tikimybė, kad koks nors įvykis nutiks, gali būti tik kartą per šimtą metų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis neįvyks rytoj. Gamta nenuspėjama, – sakė „Inžinerinis projektavimas“ vadovas Karolis Mickevičius.
Kada konkrečiai galėtų prasidėti krantinės atkarpos nuo pėsčiųjų tilto iki Tilžės plento tvarkymo darbai, nėra žinoma. Pasak Statybos skyriaus vyr. specialisto E. Montvilo, Jūros upės krantinė yra saugoma teritorija, reikia atsižvelgti į paukščių perėjimo laikotarpį, be to, želdynai turi būti šalinami tik tam tikru metų laiku, todėl darbai bus pradėti tiktai juos suderinus su gamtos apsaugos agentūra.
Kovo 1-ąją, pirmadienį, 16 val., ZOOM platformoje vyks viešas susirinkimas, kurio metu gyventojai gali plačiau išgirti apie ketinamą įgyvendinti projektą. Norint dalyvauti viešame susirinkime, privaloma atsisiųsti ZOOM aplikaciją. Viešojo susirinkimo prisijungimo internetinė nuoroda: https://zoom.us/j/93867775741