Deginant atliekas į aplinką išskiriami teršalai
Žiemą tauragiškiai ėmė šildyti savo namus. Kartais – negalvodami ne tik apie savo, bet ir apie kaimynų sveikatą: visiškai nepaisydami draudimo kūrenti žmonėms pavojingas atliekas. Sveikatos specialistai ir aplinkosaugininkai primena – bet ko kišti į krosnį nevalia, už tai gresia ir baudos. Vis dėlto Tauragėje gyvenanti Brigita sako – vienas jos kaimynas šildosi kaip išmano, o kaip šią problemą spręsti, ji tikina nežinanti.
Įtaria, kad kaimynas degina atliekas
Į redakciją paskambinusi moteris teigė, kad ją piktina kaimyno sprendimas krosnyje deginti neleistinas medžiagas.
– Kvėpuoti tapo neįmanoma. Ypač vakarais. Išėjusi į kiemą jaučiu, kad dega ne šiaip sau kokios malkos ar pagaliai, o kažkokia tartum plastmasė, lyg ir guma… Tas kvapas tiesiog nenusakomas, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo moteris, gyvenanti Laisvės gatvėje.
Pasak jos, kaimynas nėra turtingas – buitis gana skurdi, bet namas didelis.
– Tad gal ir natūralu, kad žmogus, norėdamas susišildyti namus, kūrena daug. Bet kita vertus, kodėl dėl to turime kentėti mes? Jeigu neišgali šildyti viso namo, tegul šildosi dalį jo. Dabar juk visiems sunku – malkos tikrai kur kas brangesnės nei pernai. Tai nejaugi dabar vien dėl to kiekvienas įgyja teisę deginti ką nori? – retoriškai klausė Brigita.
Gauti 6 skundai
Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio Tauragės miestų gatvėse rytais ir vakarais išties jaučiamas intensyvus dūmų kvapas. Akivaizdu, kad individualiuose namuose pagrindiniu šilumos šaltiniu išlieka krosnyje deginamas kietasis kuras. Deginantiems atliekas už pažeidimus gresia nemenkos baudos, tačiau tyrimų dėl uždraustų kūrenti medžiagų – vos vienas kitas.
– O kaip įrodyti, kad kaimynas degina šiukšles? – kitą problemą įvardijo Brigita. – Aš niekaip negaliu įsibrauti į žmogaus būstą ir nutverti jį už rankos kišantį į krosnį šiukšles. O jeigu paskambinsiu aplinkosaugininkams, kol šie atvyks, spės visos atliekos jau seniausiai sudegti ir įrodymų kaip ir neliks.
Kaip „Tauragės žinioms“ teigė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai, gavę skundą dėl deginamų šiukšlių specialistai vyksta į įvykio vietą ir tikrina skundo pagrįstumą, o jei reikia atlikti oro taršos tyrimus, kreipiamasi į Aplinkos apsaugos agentūrą.
Iki gruodžio pradžios Tauragėje buvo gauti 6 skundai dėl atliekų deginimo, jie tiriami.
Kenkia ne tik sau
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Tauragės departamento vadovė Gilma Masiulionienė komentavo, kad nors individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru, kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose.
„Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai“, – teigė G. Masiulionienė.
Anot jos, kūrenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. „Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ir kosulį“, – tikino G. Masiulionienė.
Savo ruožtu AAD atstovai priminė, kad už teršalų išmetimą į orą pažeidžiant įstatymus gresia bauda asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
„Aplinkos taršai įtakos turi ne tik tai, ką žmonės krosnyse degina, bet ir krosnių būklė bei jų tipai“, – pažymima AAD atstovų raštiškame atsakyme „Tauragės žinioms“.
Teršalai į orą – spustelėjus šaltukui
Paklausus, ar numatytos priemonės, skatinančios gyventojus naudoti kuo mažiau taršų kurą ar įsirengti kokybiškas krosnis, Tauragės savivaldybės mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius patikino, kad kvietimus dėl mažiau taršios šildymo sistemos įrengimo kiekvienais metais skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra, ir pasiūlė šia informacija pasidomėti tinklalapyje apva.lt
O paklaustas apie bendrą oro taršos situaciją Tauragėje, K. Bertašius teigė, kad paskutinį kartą Tauragės mieste aplinkos oro kokybės tyrimai buvo atliekami 2021 metais, jų rezultatus galima rasti Savivaldybės svetainėje paskelbtoje aplinkos monitoringo ataskaitoje.
Kaip rašoma šioje ataskaitoje, vykdant tyrimą matavimų stotelės buvo išdėstytos Gedimino g., Moksleivių al. ir Švyturio g.
Rezultatai parodė, kad žiemą nemažos įtakos oro kokybei turi oro temperatūra – spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant didėja teršalų išmetimas į orą.
Pakenkti gali net ir pelenai
G. Masiulionienė sakė, kad degant kietajam kurui išskiriamos ir kietosios dalelės. „Esant normą viršijančiam užterštumui nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, patariama kuo mažiau būti lauke. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant“, – tikino ji.
Kaip rašoma aplinkos monitoringo ataskaitoje, dažniausi taršos smulkiomis dalelėmis šaltiniai yra katilinės, naudojančios iškastinį kurą. Jos išmeta pelenus ir suodžius.
Kaip teigiama aplinkos monitoringo ataskaitoje, Tauragės savivaldybėje kietųjų dalelių koncentracija pernai buvo matuota 4 kartus: praėjusių metų rugsėjo 18–21 d., rugsėjo 21–24 d., lapkričio 4–7 d. ir lapkričio 15–18 d.
Tyrimo metu didžiausia kietųjų dalelių koncentracija buvo išmatuota šalia Gedimino g. 2, čia ji siekė 39,66 mikrogramų kubiniame metre (μg/kub. m). Šalia Moksleivių al. 14A fiksuota mažiausiai kietųjų dalelių – jų vidurkio reikšmė čia tesiekė 5,78 μg/kub. m.
Tyrėjai pažymėjo, kad degimo metu susidariusios dalelės būna mažesnės už 1μm, industrinės ir dirvos dalelės – didesnės už 1 μm, o daugiausia sveikatos sutrikimų sukelia dalelės, mažesnės už 1μm. Jas sunkiausia išvalyti iš pramoninių procesų išlakų, todėl didžiausia jų dalis iš oro pašalinama lyjant, pažymima ataskaitoje. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dalelės, kurių skersmuo yra tarp 0,1 ir 1,0 m, išsklaido matomąją šviesą, taip sumažindamos matomumą.
NVSC Tauragės departamento vadovė G. Masiulionienė teigė, kad net ir pelenai gali pakenkti žmogaus sveikatai.
„Reikia nepamiršti, kad aplinką gali teršti ir likę pelenai. Vis dėlto yra žmonių, pelenus išbarstančių prie savo namų, sode, darže. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, gali patekti į gruntinius vandenis“, – komentavo ji.
Kokį poveikį turi smalkės?
G. Masiulionienė teigė, kad anglies monoksido (CO), kitaip vadinamo smalkėmis, pagrindiniai šaltiniai – šildymas, sunkioji pramonė, automobilių išmetamosios dujos.
„Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis“, – teigė ji.
Kaip rašoma aplinkos monitoringo ataskaitoje, didžiausia CO koncentracija aplinkos ore užfiksuota Gedimino g. 2. Čia ji siekė 0,42 mg/mkub. m. Mažiausia koncentracija – Moksleivių al. 14A (0,17 mg/kub. m)
Įkvepiame ir sieros dioksido
Deginant sieros junginių turintį iškastinį kurą susidaro ir sieros dioksidas (SO2). G. Masiulionienė komentavo, kad ši medžiaga sukelia refleksinį kosulį, bronchų suvaržymą, takų gleivinių paburkimą, kartu pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą, dirgina akių gleivinę.
Aplinkos monitoringo ataskaitoje pažymima, kad SO2 kiekį aplinkos ore galima sumažinti naudojant mažai sieros turintį kurą ar naudojant išlakų nusierinimo įrenginius. Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje praėjusiais metais aukščiausia SO2 koncentracija aplinkos ore buvo užfiksuota Gedimino g. 2. Šioje vietoje ji siekė 6,17 μg/m3. Mažiausia šios medžiagos koncentracija (3,18 μg/kub. m) buvo užfiksuota ties Švyturio g. 2.
Ko į krosnį geriau nedėti?
G. Masiulionienė priminė, ko deginti tikrai nevertėtų. „Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis ir panašiai“, – tikino ji.
Pasak NVSC Tauragės departamento vadovės, didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą. „Deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pavyzdžiui, automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį“, – sakė ji.
