Asmeniniai finansai artėjant sunkmečiui: ragina nepulti į kraštutinumus
Įkelta:
2023-05-23
Nuotrauka
pinigai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi nuotrauka

Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta. 

Indėlių suma didėja

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo. Tačiau ilgainiui situacija keitėsi. COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius. 2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų. 

Specialistų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 

Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove? Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.

Taupymas ir investavimas populiarėja

Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus: jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m. Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.

Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo populiarumą. Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc. „Populiariausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc. Taip pat aktualūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.

Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos. Svarbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.

Žmonės – ne robotai

Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai. „Žmonių nuotaika – labai geras barometras. Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių. Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą periodą, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti. Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, planuoja pirkinius, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas. Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones racionaliau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė. 

Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities. Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi: „Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais: vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus periodas tiesiog praeis. Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma racionaliau.“ 

Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot ekspertės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. „Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau situacija nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.

Vietoje loterijų ragina taupyti

Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus. „Dažnai žmonės turi daug emocijų ir mažai racionalumo. Emocingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką. Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio. Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais. Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra. Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas. Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų: pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.  

Anot LBA, kalbant apie realią situaciją, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų. Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių. LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc. Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – akcentuoja dr. E. Čipkutė.

Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga

Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas. Šis taip pat yra aukštas: periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų. Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas. Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti rizikas, susijusias su kapitalo likvidumu, operacinėmis rizikomis. 

„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones. Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai. Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais. Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė. 

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės. Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Nuotrauka
kraujo donoryste
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-08
Gruodžio 11 dieną Tauragės kultūros rūmuose vyks neatlygintina kraujo donorystės akcija. Nacionalinis kraujo centras (NKC) labai laukia ir esamų, ir būsimų kraujo donorų. NKC atstovė Rūta Ramanauskienė džiaugiasi, kad Tauragėje gyvena labai daug gerų žmonių, kurie, dovanodami dalelę savęs – savo kraujo – prisideda prie gyvybių gelbėjimo.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2023-12-08
Sukčiaus gyvenimas liūdnas – jame nėra nei švenčių, nei laisvadienių. Netgi atvirkščiai – kol ruošiamės Kalėdoms, piktavaliai kibte kimba į darbus, bandydami pavogti ir mūsų šventinę nuotaiką, ir pinigus. Todėl šiuo metu ypač svarbu suprasti, kaip veikia nusikaltėliai ir kokiomis istorijomis jie gali bandyti įtikinti savo aukas.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-12-07
Kalbėti su Irina Sadauskiene nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas? Apie tai skaitykite šio numerio vedamajame. 
Nuotrauka
pastas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-07
Neseniai paskelbta, kad laiškininkų tinklą pertvarkanti ir iš viso apie 400 darbuotojų žadanti atleisti bendrovė Lietuvos paštas apie atleidimą įspėjo dar 72 darbuotojus. Įdomu, ar šie pertvarkymai palies ir Tauragės paštą. Į šį klausimą atsakė Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.
Nuotrauka
apylanka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-06
Gruodžio 12–13 d. UAB „Tauragės agrotechnika“ planuoja vykdyti remonto darbus J. Tumo-Vaižganto gatvėje, kurių metu bus keičiamas šulinys.
Nuotrauka
Ziema
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-06
Sudėtingesnės eismo sąlygos Kaišiadorių rajone, kur eismo sąlygas sunkina šarma ir rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 50 m.
Nuotrauka
zygaiciu gimnazija
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-05
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) antradienį atnaujina mokytojų streiką. Streikuojantys mokytojai planuoja stebėti Seimo posėdį, kurio metu ketinama tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą. Prie šalyje streikuojančių mokytojų jungiasi ir Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos mokytojai.
Nuotrauka
med punktai
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-12-04
Lapkričio viduryje į savivaldybę sukviestiems kaimiškųjų seniūnijų seniūnams, seniūnaičiams, bendruomenių pirmininkams ar atstovams pristatytas Tauragės pirminiam sveikatos priežiūros centrui (PSPC) priklausančių medicinos punktų reorganizavimo planas – iš 18-os dabar veikiančių punktų 11 siūloma uždaryti. Medikai pateikė ir argumentus. Ar bus išgirsti gyventojai, ypač vyresni, kurie džiaugiasi galėdami slaugytoją turėti savo kaime, parodys laikas.   
Nuotrauka
stovykla
VSB nuotrauka
Įkelta:
2023-12-01
Į Tauragės visuomenės sveikatos biuro įgyvendintų veiklų sąrašą „įkrenta“ ketvirtoji suaugusiųjų sveikatinimo stovykla! Baltą ir žiema dvelkiantį, paskutinį rudens savaitgalį net 40 Tauragės rajono gyventojų atkeliavo į Skaudvilę, kur Tauragės visuomenės sveikatos biuras organizavo suaugusiųjų stovyklą. Į ją buvo kviečiami 40–60 metų vyrai ir moterys, atitinkantys širdies ir kraujagyslių prevencinės programos amžiaus grupę. Pagrindinis sveikatinimo stovyklos siekis – suteikti bazinių žinių, reikalingų keisti gyvenimo būdą ir elgseną bei formuoti sveikatai palankius įgūdžius ir įpročius.
Nuotrauka
maisto atliekos
Autorės nuotrauka 
Įkelta:
2023-12-01
Nuo 2024-ųjų Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, laukia atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Gyventojai turės jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su kitų rūšių atliekomis. Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos daugeliu atvejų yra renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Seimo tyrimų skyriaus atlikta apklausa rodo, kad dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu ir planuoja pradėti 2024 m., vis dėlto ne visos savivaldybės pokyčiams yra tinkamai pasiruošusios. Kaip pasiruošusi Tauragė? Apie tai papasakojo Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRAC) direktoriaus pavaduotoja Rimantė Gailienė.   
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-11-30
Sekmadienį prasidės bene prasmingiausias ir jaukiausias gražiausių metų švenčių laukimas – adventas. Daugelio žmonių namai puošis advento vainikais, bus degamos advento žvakelės. Neretai, susėdę prie žvakių šviesos, žmonės tampa atviresni, nuoširdžiai bendrauja su draugais, artimaisiais. Bendrystei kviečia ir Tauragės „Carito“ komanda – ketvirtadieniais pietums kviečia užsukti ne į kavinę, o į Gintaro gatvėje įsikūrusius parapijos namus, kuriuose nuo pat ryto pluša savanoriai ir „Carito“ bičiuliai. Išsamiau apie tai – šio numerio vedamajame.
Nuotrauka
pinig
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-30
Savo vaikų neišlaikantys tėvai vidutiniškai skolingi „Sodrai“ iki 5 tūkstančių eurų, o didžiausia vieno žmogaus skola siekia 60 tūkstančių eurų. Yra žinomas atvejis, kai vaiko išlaikymo išmokų skolininkas nemoka alimentų 8 savo vaikams.
Nuotrauka
raktai, seima
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-30
Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.
Nuotrauka
foto
„Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-11-29
Antrą kartą organizuoto Nacionalinio aplinkosaugos egzamino rezultatai rodo, kad visuomenės aplinkosaugos žinių lygis vis dar nėra pakankamas. Kaip ir pernai, šiemet dalyvių gautų pažymių vidurkis siekia 5 balus iš 10. Organizatorių duomenimis, egzaminą laikė 232 Tauragės rajono savivaldybės gyventojai. Pažymių, kuriuos gavo tauragiškiai, vidurkis yra mažesnis nei Lietuvos ir siekia 4 balus iš 10.
Nuotrauka
VVTAT nuotrauka
VVTAT nuotrauka
Įkelta:
2023-11-29
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užbaigė Gleivių žaislų (angl. slime) tikrinimo programą, kurios tikslas – užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami šios kategorijos žaislai būtų saugūs ir atitiktų numatytus reikalavimus.
Nuotrauka
rentgenas
Tauragės ligoninės iliustracija
Įkelta:
2023-11-29
Įgyvendinant Rentgeno diagnostikos paslaugų kokybės gerinimo programos III etapą, iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, Tauragės ligoninės operacinėje sumontuota nauja skaitmeninė rentgeno sistema su C lanku „Vision, RFD“. 
Nuotrauka
batakiu seniunija
Vikipedija nuotrauka
Įkelta:
2023-11-28
Konkursą Batakių seniūnijos seniūno pareigoms užimti Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė lapkričio 16-ąją. Jis baigsis lapkričio 30-ąją.   
Nuotrauka
pratybu marsrutas
Įkelta:
2023-11-27
Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas informuojame, kad bataliono kariai kartu su sąjungininkų kariais iš Nyderlandų Karalystės lapkričio 28–gruodžio 1 ir gruodžio 4–8 d. vykdys inžinerinę maršruto žvalgybą pagal pridedamą schemą.
Nuotrauka
apygarda
Vido Bičkaus nuotrauka
Įkelta:
2023-11-27
Prieš porą mėnesių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė esamos Seimo rinkimų apygardų ribų situacijos ir numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą. Spalio 30-ąją VRK pateikė pakoreguotą Seimo rinkimų apygardų ribų pokyčio variantą. Deja, abu variantai nepalankūs Tauragės rinkimų apygardai – Skaudvilės, Trepų ir Adakavo rinkimų apylinkes norima prijungti prie Karšuvos (Jurbarko) rinkimų apygardos. Su šiuo VRK pasiūlymu kategoriškai nesutinka Skaudvilės krašto bendruomenės, jau žinančios, ką reiškia būti ne savo rajono rinkimų apygardoje.  
Nuotrauka
referendumas
James Leask Frazer nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Kitąmet gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiantis referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo kelia nemažai diskusijų. Jei dauguma balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pritartų, Lietuvai draugiškų šalių pilietybes įgyjantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau dažnam kyla klausimas – kokias pilietines teises ir pareigas turėtų Lietuvos pilietybę išsaugantys asmenys? Dvejojama ir dėl to, kokį ryšį su gimtine išlaiko užsienyje gyvenantys lietuviai ir kaip jie gali būti naudingi Lietuvos vystymuisi. 
Nuotrauka
kariai
Asociatyvi „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Lapkričio 23-iąją minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Šia proga Tauragėje šiandien prasidėjo Lietuvos kariuomenės dienai paminėti skirtas renginys.