Archyvų paslaptys

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 

Gedulo ir vilties dienos – 81-ųjų masinių trėmimų metinių minėjimas Tauragėje pradėtas šv. Mišiomis, kurias laikė Pagramančio klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Prisimenant mūsų žmonių patirtas kančias tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose, išvežtus ir negrįžusius mūsų šalies piliečius, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje prie paminklo „Stalinizmo aukoms atminti“ buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Šį paminklą 1989 m. sukūrė tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Antanas Bagdonas, Danielius Dužinskas ir Robertas Petrokas. Tais metais tai buvo vienintelė vieta Tauragėje, kurioje buvo galima pastatyti tuos sunkius mūsų žmonių represijų metus menantį paminklą.

Nuotrauka

Vėliau Gedulo ir vilties diena buvo minima skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, vadovaujamas Romualdo Eičo, sugiedojo valstybės himną, atliko tremtinių dainas „Kur tas dulkėtas traukinys“ bei „Lietuva“. Solidarizuojantis su kovojančia ir kenčiančia Ukraina, solistas Gražvydas Budreckis atliko minėjimo dalyvius sujaudinusią ukrainiečių dainą.

Minėjime pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė ir Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis.

Nuotrauka

Minint Gedulo ir vilties dieną buvo prisijungta prie akcijos ,,Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tauragės krašto muziejaus, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės kultūros centro darbuotojai, šauliai ir jaunieji šauliai skaitė 1940–1941 metais represuotų tauragiškių vardus. 

Represuoti 3394 tauragiškiai

Iš viso per sovietinių okupacijų laikotarpį (nuo 940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 d. pirmosios sovietinės okupacijos ir nuo 1944 m. spalio 10 d., antrosios sovietinės okupacijos, turime duomenų, kurie paskelbti internetinėje svetainėje lietuviaisibire.lt, kad įvairiomis formomis buvo represuoti (suimti ir įkalinti, ištremti, nužudyti) 3394 gyventojai, represijų metu gyvenę dabartinėje Tauragės rajono teritorijoje. Į šį skaičių neįeina tie dabartinio Tauragės rajono gyventojai, kurie siekdami išvengti represijų išvyko į kitas gyvenamąsias vietoves ir buvo represuoti tose vietovėse. Jie patenka į kitų vietovių sąrašus, nors ir buvo buvę dabartinio Tauragės rajono gyventojai. Į represuotųjų sąrašą taip pat neįtraukti kovose su sovietiniais okupantais žuvę Lietuvos partizanai. Iš bendro represuotųjų skaičiaus 2242 žmonės (66 proc.) buvo ištremti, 1112 suimti ir įkalinti (33 proc.), pateikti duomenys apie 20 nužudytų žmonių ir prie 20 žmonių pavardžių iš Tauragės rajono įrašyta ,,represuotas 1941 metais“.

1948-aisiais – 824 tauragiškiai 

1940 m. represuoti 69 tauragiškiai, tai sudaro 2 proc. bendro represuotų tauragiškių skaičiaus. Tiek žmonių ištremta per 6,5 mėn. – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki metų pabaigos. 

1941 metais (iki birželio 22 d.) represuotas 341 tauragiškis, arba 10 proc. visų represijas patyrusiųjų mūsų krašto gyventojų. 1941 m. birželio 14–18 d. vykdyta pirmoji masinio Lietuvos gyventojų trėmimo operacija. 

Nuotrauka

1944 m. nuo spalio 10 d., kai Tauragė antrą kartą buvo okupuota sovietų, iki gruodžio 31 d., per du su puse mėnesio ištremta 80 žmonių (2 proc.). 1945 m. represuotas 271 žmogus (8 proc.), 1946 m. – 219 (7 proc.), 1947 m. – 119 žmonių (4 proc.) 

1948 m. ištremti 824 tauragiškiai arba 24 proc. visų represuotųjų. Tai pats didžiausias per metus represuotų kraštiečių skaičius. 1948 m. gegužės 22 d. vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Vesna“ (liet. pavasaris).

Nuotrauka

1949 metais tremtin išvežti 608 žmonės (18 proc.). Tai antras pagal mastą represijų prieš tauragiškius skaičius per metus. Tais pačiais metais, kovo pabaigoje, vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Priboj“ (liet. bangų mūša). 

1950 m. ištremta 211 (6 proc.) tauragiškių. 1951 m. – 558 (16 proc.) ir tai trečias pagal didumą metų represijų mastas. 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Osen“ (liet. ruduo).

1952 m. ištremti 77 (2 proc.), 1953 m. – 15, o 1954 m. – 1 tauragiškis. 

Daugiausia – į Irkutsko sritį

Daugiausiai tauragiškių ištremta į Rusijos federacijos Irkutsko sritį – 1291, tai sudaro 38 proc. represuotų tauragiškių. Į Komijos respubliką – 469 žmonės (14 proc.), Krasnojarsko kraštą – 427 žmonės (13 proc.), Tomsko sritį – 206 (6 proc.). Į Kazachiją (Kazachstaną) – 132 tauragiškiai (4proc.), Rusijos federacijos Sverdlovsko sritį – 130 žmonių (4 proc.), Chabarovsko kraštą – 98 žmonės (3 proc.), Archangelsko sritį – 26 (1 proc.), Tadžikiją (Tadžikistaną) – 41 (1 proc.), Kemerovo sritį – 19, Magadano sritį – 18 tauragiškių. Į kitus buvusios sovietų sąjungos administracinius vienetus –172 žmonės (5 proc.) 

Nuotrauka

Lietuvoje represuota 10 proc. tauragiškių – 327. Dar 38 tauragiškių trėmimo vieta nenurodyta. 

Sugrįžo 60 proc. tremtinių

Į Lietuvą iš tremties grįžo 2018 tauragiškių, tai yra 60 proc. represuotųjų. Tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose mirė 427 žmonės (13 proc.). Žinoma, kad į Lietuvą negrįžo 93 tauragiškiai, o tai sudaro 3 proc. ištremtųjų. Net 856 tauragiškių likimas nežinomas, dalis jų buvo nužudyti. 

Nuotrauka