Motinos diena: įdomūs faktai
Įkelta:
2023-05-07
Nuotrauka
mamos diena
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Dažniausiai mamoms skubame dovanoti gėles, atvirukus ir kitokias dovanas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija? O kaipgi mamos dieną švenčia kitos šalys?

Motinos kultas buvo aukštinamas nuo pačių seniausių laikų – tūkstančius metų prieš mūsų erą pirmosios civilizacijos dedikavo šventes gyvybę nešančioms deivėms. Motinystės stebuklą garbino visos tautos ir visos religijos. Tokios mamos dienos tradicijos, kokias turime šiandien, susiformavo XX a. pradžioje. Tai diena, kai visi pasaulio žmonės, nepaisant religijos, geografijos ir savitų tradicijų, vyksta aplankyti ir pasveikinti svarbiausią jų gyvenime žmogų – mamą. Motinos Diena yra trečia (po Kalėdų ir Velykų) labiausiai švenčiama šventė pasaulyje.

Motina tapatinama su žeme

Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip ir žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.

Motinos diena daugelyje šalių yra švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį, tačiau data gali keistis priklausomai nuo vietai būdingų tradicijų. Lietuvoje mamos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų), dovanojant jau spėjusias pražysti pavasarines gėles.

Motinos dienos šventės kilmė

Anglija buvo viena iš pirmųjų šalių, paskyrusių dieną pagerbti motinoms. Aštuonioliktame amžiuje, kai daugelis žmonių dirbo namų tarnais turtingiesiems, „Motinystės sekmadienis“ buvo skirtas jiems grįžti namo, kad būtų su savo motinomis. Nors šis paprotys nutrūko, kai pramonės revoliucija pakeitė žmonių darbo ir gyvenimo įpročius, vienas sekmadienis motinoms buvo nustatytas kaip šventė XX amžiuje.

Idėją švęsti Motinos dieną JAV pirmiausia sugalvojo Julia Ward Howe (garsioji „Respublikos mūšio himno“ autorė). 1870 m. Julia Ward Howe parašė „Motinos dienos deklaraciją“. Nusivylusi tuo, kas, jos manymu, buvo bereikalinga jaunų žmonių mirtis per pilietinį karą, Howe paragino motinas susiburti ir protestuoti dėl „sūnų, žudančių kitų mamų sūnus“, beprasmiškumo ir susivienyti bei švęsti tarptautinę Motinos dieną, kuri simbolizuotų tiek taiką, tiek motinystę. Iš pradžių ji pasiūlė liepos 4-ąją paversti Motinos diena kaip būdą kartu paminėti ir tautos metines, ir taiką. Iki 1873 m. naująją Motinos dienos šventę minėjo aštuoniolika Šiaurės Amerikos miestų. Kadangi Howe buvo pagrindinė šių švenčių finansuotoja, jai nutraukus finansavimą daugelis miestų ir valstijų nutraukė šios šventės minėjimą.

Idėja pagerbti motinas joms skirta diena buvo atgaivinta 1900-ųjų pradžioje, kai Anna Jarvis, žmogaus teisių aktyvistė, vėl pradėjo kampaniją dėl oficialios Motinos dienos minėjimo savo motinai atminti ir taikos garbei. Ji pati neturėjo vaikų, tačiau norėjo išpildyti savo mamos norą, kuri troško, kad būtų minima viena mamų diena. Anna to atkakliai siekė, ir 1914 m. gegužės 9 dieną prezidentas Woodrow Wilson pasirašė rezoliuciją, kurioje antrasis gegužės sekmadienis skelbiamas 

Motinos diena. Lietuvoje Motinos diena oficialiai pradėta minėti 1928 metais.

Istoriniai Motinos dienos faktai

Graikų mitologijoje pavasario šventės buvo švenčiamos graikų dievų motinai Rėjai garbinti. Ji buvo Krono žmona, tačiau tuo pačiu buvo tikima ją esant ir daugelio dievų motina.

Graikai garbino Gają, kurios pats vardas reiškė žemę ir kuri pagimdė Dangų, Kalnus, Jūrą. Gaja graikams buvo ir visų Dievų motina – mitinė pramotė, atsiradusi iš Chaoso.

Romėnai panašiai kaip Žemyną ir Laimą (baltų deives) aukštino Artemidę, egiptiečiai – Izidę, kurios irgi globojo gimdyves.

250 m. prieš Kristų romėnai švęsdavo pavasario šventę, vadinamą Hilaria. Ji buvo skirta deivei Cibelei. Jos garbintojai nešdavo į šventyklą aukas, rengdavo eitynes, žaisdavo įvairius žaidimus. Visa tai tęsdavosi tris dienas.

Nors senovės baltų kultūroje Motinos diena nebuvo švenčiama, buvo pabrėžtas moters – deivės vaidmuo, egzistavo deivės kultas. Žemyna, Laima, Milda, Gabija, Medeina – tai senovės baltų deivės, jų vardai – iš ikikrikščioniškų laikų. Bet jie išlikę iki šiol. Iš to galima spręsti, kad motinos, moters vaidmuo senojoje baltų kultūroje buvo labai didelis. Du pagrindiniai dalykai visatoje – žemė ir saulė – baltams buvo ir liko moteriškosios giminės, buvo ir yra vadinami netgi saule motule, žeme motule.

Paplitus krikščionybei deivių kultą perėmė Dievo motinos Marijos garbinimas.

Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.
Nuotrauka
sausio 13
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-09
Sausio 12 d., penktadienį, Tauragėje bus minima Laisvės gynėjų diena. 1991 m. tūkstančiai beginklių Lietuvos žmonių drąsiai priešinosi sovietų karinei agresijai. Ši diena simbolizuoja pergalę ir pasipriešinimą, ragina branginti ir niekada nepamiršti aukų už laisvę.
Nuotrauka
minejimas
Aušros Norvilienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-21
Šių metų gruodžio viduryje žymiai mūsų krašto partizanei Onai Lešinskaitei-Švedienei būtų sukakę šimtas metų. Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos šaulių sąjungos 702-osios Tauragės J. Kasperavičiaus kuopos šauliai gruodžio 18 dieną organizavo partizanės gimimo šimtmečio paminėjimą.
Nuotrauka
sakviecio dirbtuves
Dorotos Ivanauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Artėjančios Kalėdos ir pasiruošimas joms kelia malonių rūpesčių galvojant apie tai, kaip kuo šventiškiau pasipuošti namus, kuo pradžiuginti šeimos narius, kokią staigmeną padaryti draugams, artimiesiems. O štai bendruomeninį verslą sukūrusiai Šakviečio bendruomenei šis laikotarpis labai darbingas – džiugina ne tik įsivažiuojantis verslas, bet ir galimybė išpildyti klientų norus, įgyvendinti jų svajones. 
Nuotrauka
zasu turgus
Pagėgių savivaldybės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-12-15
Jau šį šeštadienį, nuo 11 val., Pagėgių savivaldybės kultūros centras kviečia į tradicinį kasmetinį „Kalėdinį žąsų turgų Mažojoje Lietuvoje“. Organizatoriai taip siekia atkartoti Smetonos laikų turgų, o dalyviams ir žiūrovams dovanoti teatralizuotą reginį.
Nuotrauka
sapelis
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-12-14
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta tauragiškio vaikų poeto Jono Jakštaičio knyga „Takelis į namus“. Tai jau dvyliktoji autoriaus knyga, tradiciškai papuošta Žygaičių gimnazijos moksleivių (mokytoja Birutė Bacevičienė) ir poeto vaikaičių kurtais piešiniais. 
Nuotrauka
jovarai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-13
Artėjant gražiausioms metų šventėms vis ryškiau ir išmoningiau puošiamos viešosios erdvės, džiugina ne tik Pilies aikštėje praėjusį savaitgalį įžiebta pagrindinė miesto eglė – šventinė nuotaika kuriama ir bendruomenėse. O štai Jovarų mikrorajone kalėdinę dvasią kelia ne tik eglutė, bet ir nykštukai. 
Nuotrauka
taurages kulturos rumai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-08
Šį šeštadienį Tauragės kultūros rūmuose vyraus jaunimas. Kodėl būtent šį šeštadienį? Todėl, kad šį šeštadienį prasideda labai įdomus seminaras, susijęs su renginiais, o vakare šį seminarą vainikuos jaunimui skirta diskoteka.
Nuotrauka
vigelyte
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-11-30
Besidomintiems papuošalais ir parfumerija, o ypač – vintažiniais, ketvirtadienio vakaras buvo išties įdomus. Į Tauragės B. Baltrušaitytės viešąją biblioteką buvo atvykusios juvelyrikos žinovė Lina Žičkienė ir parfumerijos kultūros edukatorė Edita Vigelytė. Moterys pasidalijo įdomiausiomis istorijomis, įžvalgomis ir faktais tiek apie papuošalus, tiek apie parfumeriją.
Nuotrauka
angelo sparnai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-29
Artėjant nuostabiausioms metų šventės pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau trečius metus iš eilės skelbė šiltą Kalėdų bendrystės tradiciją ir kvietė dienos centrų, mokyklų vaikus, bendruomenes ir šeimas kurti kalėdinius eglutės papuošimus – simbolinius angelo sparnus. Buvo siūloma savo rankomis sukurti sparnus, kurie ne tik papuoš Prezidentūros kalėdinę eglę, bet ir iškeliaus po skirtingus namus įvairiuose Lietuvos kampeliuose, nešdami nenugalimą meilės jėgą. Prie akcijos aktyviai prisijungė ir tauragiškiai, pagaminę kone 100 simbolinių angelo sparnų.