Tomas RAULINAVIČIUS
Ankstų šeštadienio rytą magistraline arterija į Lenkiją ir atgal rieda vilkikai bei lengvųjų automobilių voros. Vos stabtelėję prie Lietuvos–Lenkijos sienos ir zlotais papildę lietuviškąsias pinigines, aplenkiame Suvalkus – sparčiai augantį Šiaurės rytų Lenkijos miestą. Kol gidas primena apie gerokai primirštas abiejų šalių istorines ir kultūrines sąsajas, bemaž nieko išskirtinio pro saule tviskantį langą neužmatau. Keliai lygūs, kartais duobėti, tik gal kiek labiau miškinga ir kalvota. Lenkija turtinga savo istorija, glaudžiai persipynusia su lietuviškąja. Ši šalis sugebėjo išsaugoti gausybę pilių ir istorinių miestų, kurie šiandien turistus privilioja iš visos Europos.
Šokantys vargonai
Pirmasis sustojimas – religiniame Šiaurės Lenkijos deimantu vadinamame Šventos Lipkos jėzuitų vienuolyne. Religinis Mozūrijos centras su vėlyvojo baroko vienuolynu ir bažnyčia pribloškia. Šis vertingas istorinis ir architektūrinis ansamblis pastatytas stebuklingo apsireiškimo vietoje. Pasak senųjų knygų, pirmasis piligrimas į Šventąją Lipką atėjo XIII amžiuje.
„Lipa“ – lenkiškai liepos medis, o „lipka“ reiškia „mažą liepą“. Koplyčia buvo įkurta XV amžiuje. Didysis Vokiečių ordino magistras Albrechtas Hochenzollern pėsčias ją aplankė 1519-aisiais. Situacija pasikeitė maždaug 1530 metais, kai tas pats Hochenzollern tapo liuteronu. Tada jis liepė sunaikinti koplyčią ir statulėlę (ji buvo įmesta į Wirowe ežerą), o Šventąją Liepą nukirsti.Katalikų tikėjimas buvo uždraustas, o jo kunigai ištremti. Šventųjų kulto vengta kaip prietaro, o piligrimai, keliaujantys į Šventąją Lipką, buvo baudžiamimirties bausme.
1618 m. katalikai atgavo savo religijos laisvę, sekretorius karalius Žygimantas III Waza nupirko visą Šventąją Lipką, ir kaimas buvo perduotas jėzuitams. Iki šių dienų išlikusi puiki baroko bažnyčia Šventojoje Lipkoje buvo pastatyta XVII-ojo amžiaus pabaigoje–XVIII-ojo amžiaus viduryje toje pačioje vietoje, kur augo Šventoji Liepa.
Labiausiai Šv. Lipkos bažnyčioje akį traukia „šokantys“ vargonai, sukonstruoti 1721 metais. Užgrojus muzikai, archangelas Gabrielius ir Marija linkčioja galvomis, angelai skambina varpeliais, pučia trimitus. Nematytą reginį fotografuoja ir filmuoja turistai, tarp kurių girdėti ir nemažai lietuviškų balsų.
Valandėlei stabtelėję vienuolyne keliaujame Rytų Prūsijos miestelių link. Keliai čia siauri, tankiai apaugę drūtais medžiais, kurių šakos vis brūkšteli per autobuso stogą.
Pilimis nusėta prūsų žemė
Kiek pavažiavę stojame prie 1350 m. statytos Rešliaus Varmijos vyskupų pilies ir nuostabiosios Petro ir Povilo bažnyčios, kiek vėliau išvystame ir Varmės Lidzbarko pilį. Nuo 1240 iki 1274 metų čia vyko prūsų genčių – varmių ir bartų kovos su kryžiuočiais. Išliko XIV amžiuje pradėta statyti mūrinė pilis. Lenkai puikiai moka išnaudoti savo istorinį paveldą. Pilis gyva, čia nuo ryto dūzgia sūriais, duona, kumpiais ir kitais gardėsiais prekiaujantys amatininkai, linksmai ir neįkyriai tuštindami lietuviškas pinigines.
Paskutinis pirmos kelionės dienos lankomas objektas – Fromborkas, žvejų miestelis, įsikūręs ant Aistmarių kranto. Fromborkas garsėja kaip Koperniko miestas. Astronomas čia gyveno ir dirbo nuo 1510 m. iki pat savo mirties 1543-iaisiai. Katedros kalvoje puikiai išsilaikiusi XIV amžiuje statyta Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo bazilika, kurioje palaidotas Kopernikas.
Marienburgo pilies didybė
Po įspūdžių ir greito tempo kupinos dienos apie Lenkiją nuomonė pasikeitė. Graži gamta, kaip ir pas mus, renovuojamos miestų aikštės keičia susidariusią slogią nuomonę apie šią šalį. Gardūs ir sotūs lenkiški patiekalai ir lietuviškajam alui kokybe nenusileidžiantis „Zyviec“ ar „Tyskie“ alus tikrai gardus bei nesikandžioja kainomis. Populiariausių prekybos centrų lentynose kainos pasirodė identiškos lietuviškosioms. Jei grupės gidas nemelavo, tai pastaraisiais metais Lenkijoje kainos gerokai ūgtelėjo. O susirasti pigiausią nakvynės vietą be 60 zlotų nakčiai veikiausiai nepavyks.
Vienu laukiamiausių šios kelionės taškų neabejotinai tapo apsilankymas Marienburgo pilyje. Prieš 500 metų čia buvo Kryžiuočių ordino sostinė. Tai įspūdingo dydžio, net 22 hektarus užimantis pilių kompleksas, išsidėstęs dešiniajame Nogato upės krante. 1361 metais šioje pilyje buvo kalinamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis, per žygį į Įsruties apylinkes patekęs į nelaisvę, tačiau vėliau iš jos pabėgęs.
Marienburgas beveik 150 metų buvo didžiojo magistro aukščiausios Ordino valdžios buveinė, Ordino valstybės sostinė. Tai didžiausia iš plytų statyta tvirtovė tuometinėje viduramžių Europoje. Mieste kirtosi Europos prekybos keliai. Tai Lenkijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija. Didžiausia Žečpospolitos ginklinė. Su viduramžių pilies atstatymo darbais susijusios XIX ir XX a. pažangiausios restauravimo darbų srities mintys.
Po ilgų klaidžiojimų Marienburgo pilies tamsiomis menėmis netrukus pasiekėme garsiąsias Tanenbergo ir Griunvaldo vietas, kuriose 1410 m. liepos 15 dieną įvyko legendinis ir pergalingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės mūšis prieš kryžiuočius.
Šiandien čia plevėsuoja Lietuvos trispalvė, menanti garbingą Lietuvos istoriją. Būriuojasi tuntai turistų, nešančių šią žinią po visą pasaulį.
