Kartais kūdikiai į šį pasaulį ateina anksčiau nei suplanuota. Neišnešiotukams reikia besąlygiškos medikų ir tėvelių pagalbos – jie būna maži ir bejėgiai, bet jų noras gyventi didelis. Atkreipiant dėmesį į šiuo mažylius, lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šią dieną pastatai daugiau nei 60 šalių yra apšviečiami purpurine spalva, kuri simbolizuoja viltį. Viltis ir tikėjimas yra tai, ko gimusiems naujagimiams ir jų tėveliams taip reikia. Neišnešioti naujagimiai yra kūdikiai, kurie gimsta 22–37 savaičių. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo daugiau pagalbos jam reikia. Pasaulyje vienas iš 10 kūdikių gimsta per anksti, Lietuvoje – 6 iš 1000. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotų kūdikių daugėjimo problemą, priešlaikinio gimdymo priežastis ir pavojus. „Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti dvi mamas, kurios teko likimo išbandymas – kovoti už savo vaikų gyvybes.
Sėkmės istorija
Toli gražu ne visos ankstukų istorijos sėkmingos. Viktorija Stonienė, sutikusi papasakoti apie savo dukros Viltės gimimą, gali vadinti tai sėkmės istorija. Jos dukrelei dabar 3,5 metukų, ji lanko darželį ir yra labai gyvas ir linksmas vaikas.
Tačiau tada, prieš 3,5 metų, pirmieji ženklai, kad mergytė beldžiasi į pasaulį, sukėlė daug nerimo – nėštumas buvo dar tik 29 savaičių. Viktorija nuskubėjo pas gydytoją, ši išsiuntė ją į Klaipėdą. Po poros dienų Klaipėdos ligoninėje gimdyvė buvo išvežta į Kauną, o dar po poros dienų, birželio 19-ąją, mergytė išvydo šį pasaulį, sverdama 1216 g ir būdama 37 cm ūgio. Laimė, plaučiai jau buvo spėję išsivystyti, todėl reanimacijoje mergytei tereikėjo būti tris dienas. Paskui dar 11 dienų ji gulėjo inkubatoriuje, o po to gydytojai leido jai visą laiką būti su mama. Ir beveik visą tą laiką Viktorija, kaip ji pati sako, „kengūravo“ – laikydavo mergaitę ant savęs. Spartus jos vystymasis stebino net gydytojus – kasdien priaugdavo po 30 gramų ir stiprėjo tiesiog akyse. O Viktorija didžiuojasi, kad galėjo būti pienuko donore ir kitiems naujagimiams.
– Labai nekantravom grįžti namo, tad stengėmės sudaryti visas sąlygas jai saugiai ir patogiai augti. Nusipirkau šildomą čiužinuką, be to, buvo vasara, labai karšta. Lygiai po mėnesio mus išleido namo, – prisimena Viktorija.
Savo bendraamžius Viltė pasivijo labai greit: būdama metukų pradėjo vaikščioti, o dvejų jau puikiai kalbėjo.
Dabar mergytė yra tikras džiaugsmas tėveliams ir sesei, kuriai jau 15 metų. Kaip sako Viktorija, jos – tarsi vienas kumštis.
Mama pripažįsta: ankstukų diena jai – ypatinga.
Kasdien po mažą stebuklą
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė augina dvi dukras – Ameliją ir Vakarę. Amelija prieš 12 metų irgi gimė neišnešiota, bet neišnešiotumas nebuvo didelis: 36 savaičių, 2,4 kg. Teko, žinoma, ilgiau pabūti ligoninėje, truputį trūko svorio, tačiau intensyvios terapijos jai nereikėjo, tik papildomų tyrimų. Mergaitė greit pasivijo savo bendraamžius ir rimtų problemų ją auginant nekilo.
Po devynerių metų, 2018 m. gegužės 19-ąją, gimė antroji dukrytė, ir tai buvo visai kitokia istorija, daug gilesnė ir skaudesnė.
– Pamenu, pajutusi kažką negero ėmiau ieškoti informacijos, kas čia man galėtų būti ir kaip reikėtų elgtis. Straipsniuose buvo patariama tiesiog stebėti savo būklę, tačiau mes su vyru nieko nelaukę nuvykome į ligoninės priimamąjį. Paaiškėjo, kad mano būklė tikrai prasta, dukrytė buvo beveik pasirengusi gimti. Nedelsiant buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos automobilis ir buvau išvežta į Kauno klinikas, – skaudžiais prisiminimais dalijasi moteris.
Pasak jos, gydytojai bandė daryti viską kas įmanoma, kad mergaitę ji išnešiotų, tačiau po paros vaikutis gimė 28 savaičių ir svėrė 1340 g
– Tilpo į du delniukus – buvo 40 cm ūgio. Išnešioti naujagimiai paprastai būna apie 50–56 cm, – pasakoja Gintarė. – Tada ir prasidėjo kova – kitaip negaliu to pavadinti. Dvylika parų mergaitė išbuvo reanimacijoje, kai kiekvieną dieną būklė gali pasikeisti labai kardinaliai. Gydytojai nieko negalėjo žadėti, kasdien balansavome tarp gyvenimo ir mirties.
Mamai neleidžiama būti reanimacijoje kartu su naujagimiu, galima tik lankyti keletą valandų per dieną. Vis dėlto tada, pasak Gintarės, prasidėjo maži stebuklai – tik taip ji gali įvardinti pirmuosius mažylės stiprėjimo požymius.
Po 12 parų mama su dukrele buvo perkeltos į palatą naujagimių skyriuje, tačiau pačiai jai prižiūrėti vaikelio dar nebuvo leidžiama. Mergytė gulėjo inkubatoriuje, ji buvo intubuota, jai reikėjo papildomo kvėpavimo. Mama galėjo tik per zondą ją maitinti kas dvi valandas ir kasdien skaičiuodavo, kiek ji suvalgo. Iš pradžių – tik po 5 ml, paskui 20 ir t.t.
– Vaikutis vystėsi, augo. Kaip tokio amžiaus kūdikis vystosi, mes nematome, nes jis būna mamos pilvuke. O aš galėjau tai matyti, ir tai buvo tiesiog stebuklas! Mačiau, kaip vystosi odelė, auga nagučiai... Ką reiškia, kai tavo vaikutis pirmą kartą atsimerkia! Tai įvyko gal po kokio mėnesio... – prisimena Gintarė.
Galiausiai, kai mergaitė sustiprėjo, Gintarei buvo leista pačiai prižiūrėti dukrelę. Tebebuvo prijungtas ir kvėpavimo aparatas, ir maitinimo zondas, tačiau viską darydavo ji pati. Tai buvo didelis pasiekimas, ir tą laikotarpį, kai ji buvo savo dukrytės slaugė, moteris laiko didele pamoka – ji daug per tą laiką išmoko. Reikėdavo nuolat stebėti aparatų rodmenis, plaučių seturaciją, reaguoti į kiekvieną aparato pyptelėjimą.
Gintarė su dukrele klinikose išbuvo apie du su puse mėnesio. Kas dvi valandas – pieno nutraukimas, maitinimas, minutėlė miego, ir vėl viskas ir pradžių. Kai buvo išleista namo, Vakarė svėrė šiek tiek per du kilogramus.
– Ten vyksta didelė kova už gyvenimą, – sako ji, – esu be galo dėkinga visam personalui ir apskritai medicinai, nes negalėjau patikėti, kad medicina tiek gali. Stulbinantys pasiekimai!
Palaikymo labai reikia
– Mūsų šeimai ir visai giminei tai, kad mažylė gimė taip anksti, buvo didžiulis šokas – visi išgyvenome, ar ji liks gyva, kaip vystysis, kaip tai atsilieps jos sveikatai. Būta daug baimės ir nerimo. Bet viską išgyvenome, – sako Gintarė. – Tas 70 dienų atsiminsiu iki gyvenimo pabaigos...
Turėjome be galo daug įvairiausių masažų, net ir povandeninių. Galiausiai pati išmokau daryti viską, ko jai reikia, maksimaliai išnaudojome viską, kas įmanoma.
Savo bendraamžius Vakarė pasivijo per metus. Jau metų ir keturių mėnesių pradėjo vaikščioti, ir tai buvo didžiulis pasiekimas. Šiandien jai 3,5 metukų, ir ji yra guvi, žaisminga, puikiai kalba, lanko darželį. Nežinodamas ir nepasakytum, kad ji gimė neišnešiota.
– Tikiuosi, kad visos negandos jau praeityje. Mūsų istorija sėkminga, bet esu įsitikinusi, net jei viskas baigtųsi ir ne taip sėkmingai, reikia nenuleisti rankų, nepasiduoti, atiduoti viską, ką gali ir turi....
Gintarė džiaugiasi, kad jos šeima, vyras labai ją palaikė visą tą sunkų laikotarpį. Pasak jos, tuo metu palaikymo labai reikia, nes esi labai sutrikęs ir jautrus. Vis dėlto tokie išgyvenimai labai sustiprina ir suvienija šeimą.
Todėl neišnešiotų naujagimių diena G. Rakauskienei labai svarbi, su vyresniąja dukra ji dažnai pasi kalba apie tai.
– Anksčiau moterims kalbėti apie savo problemas buvo tabu, – sako ji. – Šiandien gyvename kitokioje visuomenėje. Nenoriu idealizuoti gyvenimo, nes jis tikrai nėra idealus, kiekvieną šeimą aplanko vienokia ar kitokia neganda, niekas nuo jų neapsaugotas. Tai gyvenimo išbandymai, kad taptume stipresni. Buvau drąsi, ryžtinga ir atkakli dėl savo mergaitės, ir tai mane išmokė disciplinos, kuri labai praverčia darbe. Supratau: nėra neįmanomų dalykų, yra tik juodas darbas.
Dabar Gintarė niekada nelieka abejinga ankstukams paremti rengiamoms akcijoms. Ji sako parduotuvėje visada pastebinti prekes su ankstuko ženklu, kurias perkant dalis lėšų atitenka juos remiančiai organizacijai. Ji nelieka abejinga ir neįgalių vaikų palaikymo akcijoms:
– Labai suprantu tas šeimas, labai užjaučiu, ir ašarą nubraukiu... Ir visada aukoju, – atvirauja Gintarė.
Savivaldybė kviečia prisijungti
Artėjant Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai prisijungti prie prasmingos iniciatyvos ir numegzti kojinytes anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, kviečia ir Tauragės savivaldybė.
Numegztas kojinytes kviečiame atnešti į Tauragės rajono savivaldybės administracijos pirmąjį aukštą ir įdėti į šiai akcijai skirtą dėžę. Minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną jūsų numegzti darbai bus pristatyti neišnešiotų naujagimių skyriams ir sušildys pačių mažiausiųjų pėdutes.
Kasmet Lietuvoje gimsta apie du tūkstančius neišnešiotų naujagimių. Pasaulį jie išvysta tokie maži, kad gali tilpti delne. Šia iniciatyva siekiama padovanoti ankstukui šilumą, prisidėti prie pačios mažiausios gyvybės išsaugojimo. Teikiama psichologinė pagalba ankstukų tėvams. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad tėvai gali kreiptis anonimiškai, paslaugos suteikiamos ir nuotoliniu būdu.
Planuojama, kad Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną savivaldybės pastatas bei Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia nušvis purpurine – oficialia neišnešiotų naujagimių spalva.
