Tauragėje – išskirtinis performansas „Signatarai eina fotografuotis“
Norite asmenukės su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarais? Vasario 16-ąją, 16 val., atvykti į Pilies aikštę ir stebėti teatralizuotą signatarų eiseną kviečia Tauragės kultūros centras.
Kaip rašoma Kultūros centro pranešime, šeštus metus rengiamas performansas „Signatarai eina fotografuotis“ į istorinę tikrovę kviečia pažvelgti be perdėto iškilmingumo, pasitelkiant demokratiškiausią meno formą – gatvės teatrą. Gatvės teatro renginiai Lietuvoje nėra įprasti. Čia svarbiausias veikėjas ir dramaturgas yra žiūrovas, scenografija – aplinka, išraiškos priemonė – improvizacija ir betarpiškas ryšys su žiūrovu.
Idėja priartinti 1918 m. istoriją prie šiuolaikinio žmogaus kilo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiajam dailininkui Eimantui Ludavičiui ir šokėjai ir choreografei Jūratei Širvytei-Rukštelei. Kūrėjai atsispyrė nuo akimirkos, kai nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai traukia fotografuotis chrestomatinei nuotraukai, kuri anuomet buvo padaryta Gedimino prospekte įsikūrusioje Aleksandros Jurašaitytės fotoateljė. Dėmesį kaustančiai procesijai vadovauti pakviestas cirko ir gatvės teatro spektaklių kūrėjas, operos teatro režisierius iš Ispanijos Adrianas Schvarzsteinas. Kostiumus „signatarams“ ruošia dailininkė Daiva Petrulytė, pelniusi tarptautinį pripažinimą po darbo seriale „Černobylis”.
Performanse kasmet dalyvauja kūrybingi žmonės su scenine patirtimi – aktoriai, šokėjai, vaidybos studentai. Nors kūrėjai pabrėžia, kad konkrečių asmenybių nekuria ir neatkartoja, vienam nuolatinių projekto dalyvių – aktoriui Gintautui Saunoriui prilipo daktaro Jono Basanavičiaus vardas. Pasak jo, projektas išskirtinis tuo, kad jame ne kalbos, o veiksmas, mintis ragina žiūrintįjį spėti, kokią Lietuvą pamato tarytum iš anų laikų nužengę signatarai. Performansas įprasmina istorinės atminties perteikimą naujoms kartoms ir primena, kokie svarbūs tautai yra susitelkimas ir vienybė.
Gatvės teatro projektas „Signatarai eina fotografuotis“ pirmą kartą buvo pristatytas 2018 m. vasario 16 d., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 100-ąsias metines. Režisierius prisimena pirmojo pasirodymo sėkmę, žmonių nuostabą, jų norą nusifotografuoti su signatarais. Vienoje nuotraukų įsiamžino ir Vilniaus gatvių legenda vadinta Rožytė. 2019 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ projektas buvo išrinktas tarp geriausiųjų iniciatyvų, kūrėjams Prezidentūroje iškilmingai įteikta Lietuvos Valstybės trispalvė. 2020-aisiais „signatarai“ pradėjo savo kelionę per Lietuvą – aplankė Trakus, 2021-aisiais, per patį pandemijos ir karantino įkarštį, dovanojo žiūrovams tiesioginę eisenos transliaciją iš Klaipėdos. Pernai projektas aplankė mažąją Lietuvos kultūros sostinę Vievį ir Kėdainių miestą, o šiemet atkeliauja į Lietuvos kultūros sostinę Tauragę.
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. O kas vyko po to, kai signatarai pasirašė dokumentą, nulėmusį mūsų valstybės likimą? Kaip signatarai reaguotų į šiomis dienomis vykstančius įvykius? Šiuos klausimus kelia projekto „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai.
Parengė Birutė Slavinskienė
Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
Gegužės 13 d. Pilies aikštėje aidėjo orkestrų atliekamos melodijos – vyko X Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika viena kalba“. Tauragiškiai išvydo kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų bei Sausumos pajėgų orkestrus. Šventė dovanojo unikalų reginį ir priminė apie karinių orkestrų ištakas – ar žinojote, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas įvyko 1919 metais būtent Tauragėje?
Ką tik pasibaigusi 23-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo kupina renginių: bibliotekininkai keliavo, diskutavo, rungėsi protmūšiuose, rinko geriausias knygas, rengė susitikimus ir parodas. O paskutinis mėnesio penktadienis, kvalifikacijos diena, virto tikra švente – paskelbti Metų geriausieji, į svečius atvyko, ko gero, populiariausias ir protingiausias šuo Lietuvoje – Kuršis, kuris su savo šeimininke mokymus pavertė ne tik įdomiais, naudingais, bet ir žaismingais.
Balandžio 23-iąją minimos Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga diena žemdirbiams ir arkliaganiams. Sekmadienį Sartininkų kultūros namuose Jurginių proga skambėjo gražios tradicinės liaudies dainos. Tradicijos nesibaigė vien dainomis – žaisti žaidimai, spėliotos mįslės ir prisiminti Jurginių posakiai.
Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai Kuisių kaime gimė dailininkė, skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė Elena Augaitytė (1928 04 22–2021 01 09).
Airijoje gyvenantiems lietuviams Atvelykio sekmadienį tauragiškiai parodė savo naujausią spektaklį, pastatytą pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Golgotos vynuogės“. Tauragės liaudies teatro gastrolės Dubline buvo kupinos įspūdžių: širdingas kraštiečių sutikimas, džiaugsmas dalintis, nuotykiai ir begalė gerų emocijų.
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą.
Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris dar nematė garsiosios skruzdės nuotraukos. Šis nuopelnas skrieja tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Nuo 2018 metų vyras pradėjo domėtis makro fotografija, viena tokių nuotraukų buvo nominuota tarptautiniame konkurse ir apskriejo visą pasaulį.
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis.
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją.
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Džiugu „Tauragės žinių“ skaitytojams pranešti, kad šiemet vėl tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Praverkim krašto lobių skrynią“.
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis.
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.
Prieš Visų šventųjų ir Vėlinių dienas daugelis mūsų vis dažniau susimąsto ne tik apie mirusius artimuosius, bet ir neišvengiamą savo pačių gyvenimo pabaigą. Daugeliui pažįstamos katalikų tradicijos bei papročiai, tačiau Tauragės rajone gyvena nemažai ir evangelikų liuteronų. Tad kaip jie suvokia mirtį bei mini šias dienas?
