Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus. Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.
– Kaip vertinate abejones Autobusų parko vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumu?
– Jeigu darytume ką nors neteisėto, seniai būtume pasodinti į kalėjimą, dabar nebe tie laikai, kad ką nors būtų įmanoma nuslėpti. Pirkimams yra sudaryta komisija, jie vykdomi pagal nustatytas taisykles. Gal ir ras tarnyba kokių nors neatitikimų, detalių. Bet aš esu ramus visiškai dėl šių dalykų. Dalį pirkimų mes skelbiam per viešąją erdvę, daliai atliekam supaprastintas apklausas. Aišku, pirmiausia mes stengiamės, kad bendrovei būtų nauda. Ir produktas, ir kokybė, ir kaina būtų atitinkamai konkurencinga arba apskritai geresnė, nei rinkos sąlygos. Juk tuos pačius autobusus mes galėjome pirkti iš Lietuvos platintojų ir jie būtų kokiais 30 proc. brangesni. Mes negalėjom sau to leisti, nes pinigų kiekis yra ribotas, ir laimėjo vokiečių kompanija, paskelbtas tarptautinis konkursas ir kas norėjo, tas dalyvavo, kas galėjo pasiūlyti geriausią kainą. Nesigiriant, Lietuvoje nėra kito rajono, kur taip būtų atnaujinta autobusų techninė bazė. Mūsų kuro konkurso, kuris šiais metais vyko, kaina geresnė negu visos vežėjų asociacijos kaina. Dėl to, kad čia didelė konkurencija, Tauragėje 7–8 degalinės dalyvavo konkurse.
Lygiai taip pat savivaldybė dabar daro, pirkdama elektrinius autobusus. Neužilgo bus paskelbtas naujas konkursas. Pirmasis neįvyko, dabar yra dėliojamos pakeistos sąlygos, mes pateikėme taip pat savo pastabas. Galbūt kartelė per aukšta šiek tiek buvo ir plius gamintojų daug nėra, nėra konkurencijos, dėl to kaina laikosi nemaža.
– Ar tokia situacija, kai savivaldybė dotuoja savo valdomą vežėją, neiškraipo konkurencijos?
– Ar privati įmonė, ar mes, dirbame vienodomis sąlygomis. Tik tiek, kad tam privačiam kaip tik nereikia konkursų skelbti. Jie autobusą gali iškart nuvažiavę į kokią Turkiją nusipirkti, gal netgi pigiau. Jie neišlaiko autobusų stočių, infrastruktūros. Mes su asociacija apie tai esam daug kartų kalbėję – kad privatus vežėjas turi konkurencinį pranašumą prieš vežėjus savivaldybių įmones, kurios išlaiko dalį pastatų, infrastruktūrą, juk tai yra išlaidos. Tai yra gerai žmonėms, dėl to mes turime ir eksploatacines sutartis su savivaldybe. O apskritai visas transportas Europoje, pasaulyje, yra socialiai orientuotas ir jis yra kompensuojamas, vienur mažiau, kitur daugiau, priklausomai nuo žmonių kiekio, tankumo tam regione, kai kur labai stipriai, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur atokios vietovės, jie ten moka tik trečdalį kuro kainos ir dar didžiulės kompensacijos.
– Kokia yra įprasta praktika Lietuvoje – ar kitos savivaldybės taip pat valdo autobusų parkų akcijų paketus?
– Lietuvoje autobusų parkus didžiąja dalimi valdo savivaldybės. Bet šiuo metu rinkoje situacija šiek tiek keičiasi. Mes vežėjų asociacijoje siekiame, kad išliktų galimybė savivaldybėms pačioms apsispręsti, ką jos turėtų daryti. Savivaldybė turėtų turėti tam tikras teises. Jeigu bus vidinių sandorių sudarymas apribotas, savivaldybės turės bet kokiu atveju skelbti konkursus. Dabar jos gali pagal vidinius sandorius sudarinėti sutartis su savo vežėjais, savo įmonėmis. Tas klausimas dabar yra Europos Teisme, Lietuvos konkurencijos taryba pasisako, kad turėtų būti skelbiami konkursai ir vidinių sandorių neturėtų būti. Jie laukia atsakymo, ar nėra pažeistos ES direktyvos. Tada bus visiškai aišku, kaip turėtų rinka Lietuvoje tvarkytis. Ir čia niekada vienybės nebus. Vilnius, va, dalį maršrutų konkursavo, tačiau nėra labai patenkinti. Nes privačių vežėjų autobusai neplauti, vairuotojai netvarkingi, nesilaiko grafikų. Nėra taip visai idealu. O galvojama, kad privatus atėjęs padarys kažkokį stebuklą. O yra labai daug niuansų.
– Kokia yra įmonės finansinė padėtis po pasirašytos sutarties su savivaldybe?
– Mes taupom savivaldybės lėšas. Šiais metais, lyginant su praėjusiais, gavom apie 85 tūkst. mažiau pinigų, kadangi nuostolio dengimo pas mus kaip ir neliko pagal tą sutartį. Ten yra maža savikaina ir mes taupom savivaldybės lėšas savo sąskaita. Taip, kad čia kalbėti apie kažkokį tai blogį aš net nedrįsčiau. Aišku, yra, kas norėtų autobusų parką matyti silpną, nepajėgų, tačiau pas mus ekonominis progresas yra didžiulis. Mes susipirkom naują techniką, sunaudojam daug mažiau kuro. Ir žinom kaip dirbti, kaip suvaldyti situaciją. Mums netrūksta vairuotojų, nors, aišku, norėtųsi, kad algos būtų didesnės. Tačiau mes mokame atlyginimus gal tik šiek tiek mažesnius, negu didmiesčiuose, tačiau tokia yra regionų specifika. Tai yra tik konkurentų žaidimai. Tie, kurie pralaimėjo konkursą, vis dar nerimsta. Mes turime pasirašę 5 metų sutartį, po to vėl bus konkursas, galės dalyvauti.
Dabar visoje Lietuvoje įdiegtos GPS sistemos, matosi autobusų judėjimo kryptys, maršrutai, dažnumas ir taip toliau. Labai daug technologijų diegiama į sistemą ir pas mus lygiai taip pat, mūsų visi duomenys yra kompiuterinėse programose, nuo kuro užsipylimo iki apskaitymo. Žmonių skaičius mažesnis, optimizavimą galėjom padaryti ir tai duoda rezultatą, finansinį efektyvumą. Finansinė būklė yra stabili. Atnaujinome techninę bazę, įsigijom 18 naujų transporto priemonių, taip pat pagal išgales vykdom papildomą veiklą, patys remontuojam tiek savo autobusus, tiek teikiam remonto paslaugas sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Dar ruošiamės projektui autobusų pritaikymui neįgaliesiems, nes mūsų autobusai yra nupirkti su visa reikalinga įranga. Europos priemonė Lietuvoje yra įgyvendinama, mes rengiame paraišką, tikimės, kad už kiekvieną transporto priemonę gausime nuo 10 iki 14 tūkst. eurų kompensaciją.
O jeigu savivaldybėje nėra sudaryta normali tvarka atsiskaitymo už nuostolingus reisus, taip pat ir privatus vežėjas eitų į bankrotą. Tam yra mūsų vežėjų asociacija, kuri visada kalba apie tai, kad turėtų būti vienodos konkurencinės sąlygos, tam yra kontroliuojančios institucijos, kurios kontroliuoja piniginius srautus.
– Kokią viešojo transporto perspektyvą matote Tauragėje?
– Manau, kad savivaldybės žingsniai dėl elektrinių transporto priemonių yra labai teisingi. Aišku, jos yra brangesnės, bet pagal Darnaus judumo projektą, kuris yra čia Tauragėje taip perspektyviai vystomas, ir aš tikiuosi, kad jis bus pabaigtas, tie elektriniai autobusai labai gerai įsilieja. Tai yra tikrai naujovė, tai yra skatinimas žmonėms persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Jei elektrinis autobusas suksis po miestą ir jeigu savivaldybė dar sugalvos netgi nemokamai važiavimą, tai bus didžiulis progresas. Jie bus su technologijomis, informacija, bilieto nuskaitymu elektroniniu būdu. Taip pat planuojame įrengti išmanias švieslentes, kuriose bus matyti važiavimo laikas ir maršrutai, šie projektai eina lygiagrečiai. Kai gyventojas pajus patogumą, keisis įpročiai, vaikai lips į autobusus, na, turėtų lipti. Ateina tam tikras kitoks mąstymo modelis, tai yra didelis žingsnis į priekį.
Dėkojame už pokalbį.
Užs. nr. 88