Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektas „Kultūros muitinė“ jau trečius metus kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Pilyje prasidėję kultūriniai mainai keliauja tolyn – nes muziejininkai mėgsta neapsiriboti tradiciniais sprendimais, eksperimentuoti. Taigi finalinis „Kultūros muitinės“ renginys – pleneras „Fotografika“ persikėlė į neįprastą erdvę – buvusią Skaičiavimo mašinų elementų gamyklą, įprastai tauragiškių vadinamą „Skaičiukais“. „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir menas čia sugrįžo vienam vakarui.
Kaip pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ renginių organizatorė ir edukatorė Renata Jančiauskienė, jau trečius metus gyvuojanti „Kultūros muitinė“ kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Juk pati muitinės idėja visada buvo apie mainus, rankomis apčiuopiamų prekių ar daiktų ir nematomų idėjų mainus.
Šių metų projekto pirmasis renginys supažindino žiūrovus su nebyliuoju kinu – buvo parodytas 1915 m. filmas „Filibusė“, akompanuojant profesionaliam pianistui Pavel Pavlosyuk. Rugsėjį buvo pristatyta paroda „Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis". „Kultūros muitinės“ lankytojai turėjo progą susitikti su keliautoju, žurnalistu, šefu, TV veidu Vytaru Radzevičiumi, ragauta aštriosios armėniškos mėsos sriubos. Paskui Alytaus miesto teatras Tauragės pilies menėse pristatė monospektaklį SEEN (angl. peržiūrėta). Pilyje svečiavosi ir Thomo Manno festivalis, nes spalis buvo muzikos mėnuo.
Finalinis Kultūros muitinės renginys – plenero „Fotografika“ pristatymas – vyko buvusioje Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, liaudiškai tariant, „Skaičiukuose“. Plenero dalyvės – šešios moterys: Daiva Genienė, Karolina Vozbutaitė, Sigita Flaksienė, Areta Didžiulienė, Jovita Verpečinskienė ir Rasita Liulienė. Plenero metu šios įvairių sričių menininkės Tauragės krašto muziejuje įrengtoje fotografijos laboratorijoje gilinosi į modernistų Man Ray, Adam Fuss naudotą fotograminį spausdinimo būdą. Fotograma (foto+ gr. gramma – rašytinis ženklas, brūkšnys, linija) abstraktaus arba beveik abstraktaus fotografijos vaizdo kūrimas be fotoaparato, apšviečiant daiktus, išdėliotus ant šviesai jautraus fotopopieriaus.
– Kiekviena autorė pristatė savo darbų seriją, kurią atliko plenero metu. Parodos metu jos visos galėjo pristatyti savo idėjas, savo sukurtas kompozicijas, kokias priemones naudojo, kuo gyveno kūrybinio proceso metu, – pasakoja Renata.
Plenero koordinatorius ir idėjos autorius – Juozas Petkevičius. Darbų peržiūra vyksta ir video formatu.
Paroda „Skaičiukuose" veikė tik vieną vakarą, todėl tapo unikalia kultūrine patirtimi.
– Iš tikro muitinė yra tik trumpa stotelė. Kultūriniai mainai prasideda pilyje ir keliauja tolyn. Toks muziejininkų pasirinkimas neatsitiktinis, nes pamažu ruošiamės kitų metų darbams, galop – 2023 metams, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine, – pasakoja Renata. – Spėkit, koks bus pagrindinis 2023 m. Tauragės leitmotyvas? Taigi TAURAGĖ – Kultūros muitinė! Muitinė ir pasai – besisiejantys atributai. 2021 metais atsirado Galimybių pasai, tačiau kur kas anksčiau, kai Kultūros muitinės projektas prasidėjo, t.y. 2019 metais mes sugalvojome „Kultūros muitinės“ pasus. Principas toks – kaskart lankydami projekto renginius lankytojai renka antspaudus. Surinkusieji daugiausia antspaudų gauna prizus. Šįmet pagrindinį prozą laimėjo entuziastingoji muziejaus renginių lankytoja Remigija.
Projektą „Kultūros muitinė. Renginių ciklas pilies menėse“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.