Už šiukšlių išmetimą ne vietoje gresia nemažos baudos
Tokia krūva šiukšlių Oko miške rasta rugpjūčio viduryje. Skaitytojo nuotrauka
Visi mokame, ir nemažai, už šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą, tačiau jomis atsikratančiųjų neleistinose vietose vis dar gausu. Tai patvirtina ir miškininkai, kurie sako, kad greta kasdienio darbo priversti gaišti laiką knaisiodamiesi po atliekas. Pažeidėjai rizikuoja užsidirbti nemenkas baudas, tiesa, nustatyti juos būna sunku.
Šiukšlės – kone ant tako
Su redakcija susisiekęs tauragiškis, pavadinkime jį Rimu, neslėpė apmaudo dėl radinio Oko miške – kone ant tako suverstos didžiulės krūvos šiukšlių.
– Bėgiodamas Oko miške vos ne ant tako radau va tokį „turtą“ – šiukšlių krūvą. Oko miške daugelis mėgsta pasivaikščioti, pabėgioti. Ir skaudu, ir pikta, kad vis dar atsiranda atsikratančių šiukšlių tiesiog miške, – piktinosi tauragiškis, pridūręs, kad gal paviešinus nuotraukas niekdarys jas pamatys. – Ir, nors mažai tikėtina, bet galbūt kažkiek susigės.
Tauragiškio atsiųstas nuotraukas nusiuntėme aplinkosaugininkams. Jie paaiškino, kad tyrimo nepradėjo, nes šiukšlės suverstos miške, tad jie informaciją perdavė miškininkams.
Miškininkų kasdienybė
Kalbintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio l. e. medienos ruošos ir prekybos vadovas Airijus Girskis, paklaustas apie šiukšles miškuose, optimizmu netryško – jų vis dar randama.
– Radę šiukšlių miškuose visada pradedame nuo to, kad bandome rasti ką nors, pavyzdžiui, čekį, kad būtų galima identifikuoti, kas šiukšles paliko. Jei randame, specialistai surašo protokolus baudoms skirti. Nustatyti šiukšles miške išmetusius asmenis yra be galo sunku, be tvirtų įrodymų tai neįmanoma, – kalbėjo A. Girskis.
Ar daug šiukšlių miškininkai randa miškuose?
Surenkamų šiukšlių kiekių statistika nevedama, bet šiukšlės miške, pasak pašnekovo, – miškininkų, ypač priemiestinių girininkijų, kasdienybė.
– Jei kiekis nedidelis, darbuotojai įsimeta į automobilius ir po darbo parveža į girininkijas. Išrūšiuojame ir pristatome į atliekų surinkimo aikšteles. Bet tai labai sudėtinga, gi miškininkų darbas nėra visą dieną knaisiotis po šiukšles, – svarstė miškininkas, pridūręs, kad didesnį šiukšlių kiekį radęs asmuo turėtų kreiptis į artimiausią girininkiją, o jei tai nedidelis kiekis, pilietiškai galėtų jas nugabenti iki artimiausio konteinerio.
Šiukšles Oko miške miškininkai surinko ketvirtadienį.
Trūksta švietimo
Paklaustas apie tai, kodėl, miškininkų manymu, šiukšlėmis vis dar atsikratoma miškuose, A. Girskis pateikė savo pamąstymus:
– Šiukšlintojų mažėja, kasmet surenkamų šiukšlių kiekiai, nors nežymiai, bet mažėja. Manau, kad tai žmonių neišprusimas. Reikėtų daugiau švietimo. Visi gyventojai, turintys būstą, už atliekų sutvarkymą moka. Padangas net 5 per metus galima nuvežti surinkėjams. Gi kur kas paprasčiau nuvežti į atliekų surinkimo aikštelę ir priduoti nei miške atsikratyti. Trūksta visuomenės švietimo, kad neapsimoka vežti į mišką, nes baudos didelės, tiesa, nustatyti pažeidėjus gana sudėtinga.
Tai patvirtina ir faktas, kad per keletą pastarųjų metų miškininkams nepavyko nustatyti nė vieno šiukšlintojo tapatybės.
Kalbėdamas apie miško šiukšlinimo priežastis, VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas pranešime spaudai įvardija kelis aspektus: „Visų pirma – švietimas ir piliečių sąmoningumo ugdymas. Jeigu dauguma mūsų jausis nejaukiai vien pagalvoję apie miško šiukšlinimą ir dar labiau smerks tai darančius, situacija turėtų keistis. Be to, nemaža problema šiandien yra nelegalus pasipelnymas iš šiukšlių surinkimo – nesąžiningi „verslininkai“ talpina skelbimus, kad išveža šiukšles ir, jas surinkę iš nieko neįtariančių žmonių, paima mokestį, o atliekas išmeta miške vietoj to, kad priduotų į surinkimo aikšteles. Šiuo atveju labai trūksta lengvai prieinamos informacijos apie tai, kurie atliekų vežėjai yra tikri, o kurie tik tokiais apsimeta.“
Baudos neatgraso
Pasak A. Girskio, baudos už šiukšlinimą priklauso nuo šiukšlių išmetimo vietos ir jų kiekio, gali siekti nuo 30 iki 6000 eurų.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų. Administracinių nusižengimu kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis. Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose – įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų. Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150–300 eurų baudą, saugomose teritorijose – 300–850 eurų. Aplinkos užteršimas 1 kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą, saugomose teritorijose – 1400–2400 eurų. Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60–2900 eurų baudos. Fiziniams asmenims už netinkamą atliekų tvarkymą: surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą, nepriklausomai nuo jų pavojingumo, nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, gresia įspėjimas arba bauda iki 6 tūkst. eurų. Juridiniam asmeniui už netinkamą atliekų tvarkymą (surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą), nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, taikoma ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymą – nuo 150 eurų iki 30 tūkst. eurų. Jei atliekos pavojingos, bauda gali siekti ir 70 tūkst. eurų. Už kai kuriuos administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių (pvz., transporto priemonių) konfiskavimas.
Pasitempti dar reikia
Tauragiškių išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, dirbantis Seimo Aplinkos apsaugos komitete, mano, kad sprendžiant ne vietoje atsikratomų šiukšlių problemą reikia kuo daugiau švietimo.
– Dabar daugumą atliekų galima ir nemokamai priduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Sunku suvokti, koks turi būti niekšas, kad vežtum jas į mišką. Asmeniškai pritariu ir baudų didinimui. Daugiau nei prieš metus priėmėme įstatymą, kad jei šiukšlintojas pagaunamas, užfiksuojami automobilio valstybiniai numeriai, automobilis yra konfiskuojamas, – „Tauragės žinioms“ sakė politikas.
Ką pastebi po rajoną pėsčiomis ar dviračiu mėgstantis keliauti Seimo narys?
– Atrodo, kad šiukšlių parkuose ir miškuose mažiau nei anksčiau. Bet tikrai dar ne vienoje vietoje matau padangų, įvairių automobilių kėbulo dalių, tekstilės. Dar tikrai yra kur pasitempti, – teigė R. Vaitkus.
Pernai per miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“ metu pilietiškai nusiteikę žmonės vien Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinko net 40 tonų šiukšlių – daugiausia statybinių atliekų.
Valstybinių miškų urėdija primena, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą gyventojai gali išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. Automobilių padangas, statybines ar stambiąsias atliekas nemokamai priima stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės.
Miško teršimas, šiukšlinimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį gresia administracinė atsakomybė. Pamatę miške šiukšlintojus, nedelsdami skambinkite 112.
Už šiukšlių išmetimą ne vietoje gresia nemažos baudos
Tokia krūva šiukšlių Oko miške rasta rugpjūčio viduryje. Skaitytojo nuotrauka
