2020 Liepos 03 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Žmogus, kurio dėka šiandien Skaudvilė turi muziejų

  • Įkelta: 2019-12-20

Skaudvilės medikai renginyje (apie 1987 m.) D. Habdangas – pirmas dešinės

Lapkričio 6-ąją Skaudvilės krašto muziejuje pagerbtas muziejaus įkūrėjo Dainoto Habdango atminimas. Nors šio žmogaus nebėra jau 30 metų, jo darbai reikšmingi ir šiandien. Tai buvo išskirtinis žmogus, visada kovojęs ir kentėjęs dėl Lietuvos. Jo žodžiai „Susirgau kraštotyros liga...“ puikiai iliustruoja jo didžiulį norą – išsiaiškinti Skaudvilės praeitį ir įkurti muziejų. Jį ir įgyvendino 1977 m. Tokie žmonės yra puikus pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kraštą ir dėl jo dirbti.

Biografijos faktai

Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, tremtinys, medikas, istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, Skaudvilės Sąjūdžio grupės steigėjas, aktyvus visuomenės veikėjas Dainotas Habdangas gimė 1932 m. lapkričio 19 d. Jo tėvas dirbo pašte, mama buvo akušerė. Su žmona Ieva D. Habdangas susilaukė dukros Daivos ir sūnaus Sauliaus.

1940 m.–1944 m. D. Habdangas mokėsi Skaudvilės pradinėje mokykloje. 1944 m. pabaigoje įstojo į Skaudvilės vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi iki 1951 m. 1951 m. vasario 16 d., būdamas vienuoliktos klasės mokinys, su grupe mokslo draugų iškėlė Lietuvos vėliavą. Už tai buvo suimtas ir  nuteistas. Ištremtas į Irkutsko sritį, Taišeto rajoną, vėliau – į Čunsko rajoną. 1956 m. grįžo į Skaudvilę, baigė vidurinę mokyklą. 1957 m.–1959 m. Šiaulių medicinos mokykloje įgijo felčerio išsilavinimą. 1967 m.–1973 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.

1959 m.–1972 m. dirbo sanitaru, vėliau medicinos felčeriu Skaudvilės ligoninėje, 1962 m.–1968 m. buvo medicinos felčeris ir Skaudvilės vaikų darželyje. 1972  m.–1979 m. D. Habdangas dėstė istoriją Upynos vidurinėje mokykloje, nuo 1975 m. buvo istorijos mokytojas ir kraštotyros būrelio vadovas Skaudvilės vidurinėje mokykloje. 1977 m. Skaudvilėje jis įkūrė kraštotyros muziejų.

Nuo 1979 m. įsidarbino Skaudvilės poliklinikoje rentgeno kabinete, tęsdamas darbą Skaudvilės ir vidurinėje mokykloje.

1988 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Sąjūdžio grupę Skaudvilėje ir antrą kartą čia iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą.

Mirė D. Habdangas 1989 m. liepos 26 d.

Dainotas Habdangas

„Susirgau kraštotyros liga...“

D. Habdango organizaciniai sugebėjimai, atkaklumas, išmonė ir fantazija, pasakotojo talentas būrė apie jį vaikus ir suaugusiuosius.  Jis kūrė eilėraščius, rašė tekstus, istorinius straipsnius.

Lietuvos kraštotyros draugijos VIII suvažiavime, vykusiame 1990 m., D. Habdangui buvo suteiktas šios draugijos Garbės nario vardas. 1998 m., minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 10-metį, apdovanotas Sąjūdžio atminimo medaliu.

Kraštotyrininkas turėjo labai gerą atmintį, žinojo daug skaičių, faktų, mokėjo analizuoti, domėjosi istorija. Jausdamas, kad trūksta istorinių žinių jo pomėgiams, baigė istorijos studijas. Straipsnyje „Kraštotyra – mano hobi“ jis rašė: „Kai paklausia, kodėl užsiimu tokiu nerimtu darbu, kaip kraštotyra, – neturiu ką pasakyti. Galbūt taip, kaip meškeriotoją traukia ežero ar upės plotai, kaip medžiotoją vilioja giria, – taip mane trauka gimtojo krašto praeities ir dabarties vaizdai, kuriuos norisi užrašyti ar kaip kitaip užfiksuoti... Susirgau kraštotyros liga jau seniai...“.

1972–1973 m., būdamas studentas, turėjo parašyti diplominį darbą „Skaudvilės miestelio istorija“ Kol parašė, užrašė bent 50 įvairių žmonių atsiminimų. Baigęs studijas ir įsidarbinęs istorijos mokytoju toliau rašė istorinius straipsnius, subūrė kraštotyros būrelį Skaudvilės vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija). Mokytojas sugebėjo pritraukti daug mokinių, su kuriais ruošė ekspedicijas, rinko buities rakandus, darbo įrankius ir kitus senus daiktus. Užrašinėjo padavimus, legendas, senolių pasakojimus. Organizuodavo ekskursijas, vaidinimus, įspūdingus kraštotyrininkų vakarus. Taip sukaupė daug vertingų daiktų ir rašytinės medžiagos, todėl tapo aišku, kad Skaudvilei reikia muziejaus.

Muziejaus gimimas

1976 m. lapkričio 26 d. Skaudvilės vykdomojo komiteto pirmininkė Janina Jonikienė pasirašė sprendimą, kuriuo buvo leidžiama Skaudvilės kultūros namuose steigti visuomeninį kraštotyros muziejų. Taip prasidėjo muziejaus įrengimas, prie kurio prisidėjo ir nemažai skaudviliškių. 1977 m. balandžio 24 d. muziejus iškilmingai atidarytas. D. Habdangas ir toliau mokytojavo, rinko medžiagą, rūpinosi muziejumi. Prasidėjus Lietuvoje atgimimui jis neliko nuošalyje – dalyvavo steigiamajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime. Kartu su bendraminčiais įkūrė Sąjūdžio grupę Skaudvilėje, kurį laiką jai ir vadovavo. Deja, nepriklausomos Lietuvos jis jau neišvydo – mirė 1989 m., būdamas tik 57 metų. Ankstyva mirtis nutraukė jo veiklą, tačiau nuveikti darbai išliko ir reikšmingi iki šiol.

Vakaras Dainotui Habdangui atminti

Prabėgo 30 metų po Dainoto Habdango mirties. Lapkričio 6-ąją Skaudvilės muziejuje surengtas atminimo vakaras. Pristatyta paroda apie D. Habdangą, kurioje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, įvairūs užrašai, knygos, spaudoje publikuoti straipsniai ir kita muziejaus įkūrėją įamžinanti medžiaga. Renginyje dalyvavo buvę jo mokiniai, kraštotyrininkai, draugai, bendradarbiai ir visi,vertinantys jo indėlį šiam kraštui. Atsiminimais apie jį dalinosi buvusios mokytojos Aldona Banienė ir Stasė Krušinskienė, medikė Violeta Bielskienė, buvęs Skaudvilės kultūros manų direktorius Romualdas Jurkšaitis, buvusios mokinės Inesa Baužaitė ir Zita Barškaitytė. Renginyje dalyvavo ir Dainoto Habdango dukra Daiva Baranauskienė, kuri savo tėtį apibūdino kaip smalsų ir tolerantišką.

Vakarą sušildė Artūro Mauriaus dainos ir Dainoto Habdango kurtos eilės, kurias skaitė Skaudvilės kultūros namų literatų klubo „Laiko lašai“ narės Žydrė Macienė ir Zita Jurevičienė. Tarybos narys Vidas Bičkus ir Skaudvilės seniūno pavaduotoja Dalia Milašienė pasidžiaugė, kad Skaudvilė turėjo tokį žmogų, kurio dėka šiandien yra muziejus. Jiems antrino ir Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus. Renginio vedėja Inga Nagaitienė prisiminė ir Dainoto Habdango darbų tęsėją Eugeniją Krencienę, kuri muziejumi rūpinosi nuo 2000 m. Šie du žmonės, nesitikėdami jokio atlygio, dirbo vardan Skaudvilės. Apie tokius žmones reikia kalbėti ir juos prisiminti, nes jie yra mums visiems sektinas pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kraštą ir dėl jo stengtis.

Pasak I. Nagaitienės, renginys vyko rudenį (nors D.Habdangas miręs vasarą) dėl to, kad vasaros metu muziejus dar buvo tvarkomas ir neatidarytas.

Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį – esą, kai paauga, sustiprėja, kai paaiškėja, kiek nunešė vanagas, o kiek išgyveno. Ir į tradicinę kultūros darbuotojų šventę – nominacijų „Metų akimirkos“ įteikimą, savotišką tauragietiškų „Oskarų“ ceremoniją susirinkę tauragiškiai „suskaičiavo viščiukus“: pagerbė kultūrai labiausiai nusipelniusius tauragiškius, tuos savo kolegas, kurių darbai šiais metais buvo ryškiausi. Kartu paminėta ir Pasaulinė muzikos diena, ir Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, o ir pradėtas naujasis kultūrinių renginių sezonas. „Dalindami save kitiems, augame ir patys“, – sakė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, sveikindamas visus susirinkusius Kultūros rūmų salėje.

Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų proga atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“ apdovanotas Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas kunigas Egidijus Arnašius. Siūlymą apdovanoti kraštietį teikė Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. E. Arnašius pripažinimo sulaukia nebe pirmą kartą. Patriotinius jausmus gimtajam kraštui demonstruojantis išeivijos dvasininkas įvertintas už žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką, žemaičių bendrystės žadinimą, kultūrinės ir šviečiamosios veiklos mecenavimą ir globą.

Visai atsitiktinai, man žingsniuojant Vasario 16-osios gatve, akį patraukė „Šimtmečio“ pastate besidarbuojantis kirpėjas. Plaukų stilistas Vytenis Partikas, save pristatantis prekiniu ženklu VAP (Vytenis Alex Partikas). Pasirodo, vyras – ne tik kirpykloje besilankančių damų favoritas, bet ir televizijos žvaigždė. Vytenis prieš keletą metų dalyvavo projekte „Chorų karai“, pernai pasirodė realybės šou „Kaip Liveta pasakys“. Spaudoje mėgstama aptarinėti jo ir TV3 laidoje „Namas“ išgarsėjusios lietuviškąja Kardašian vadinamos Justinos Globienės santykiai. Vyras labai drąsiai kalba apie savo siekius, šou verslo teikiamą naudą ir ragina nebijoti dėmesio.

Prieš susitikdama su Šikšnių kaimo seniūnaite ir bendruomenės pirmininke Irena Plauškiene pranešiau, kad turiu tik keturis klausimus, o ji mane įspėjo, kad ji gali išsiplėtoti, prikalbėti dalykų, dėl kurių pati paskui gailėsis. Bet juk tokie pokalbiai linksmiausi! Taip ir buvo. Rimtai pradėjusios apie ūkininkų problemas, pokalbį linksmai „nuridenome į lankas“. Ir baigėme netikėtai: užvedusios temą apie parubežyje mėgstamą svaiginimosi būdą anodija.

Į spaudą žmonės dažniausiai kreipiasi, kai nori išsakyti savo nepasitenkinimą ar pyktį. Tačiau ypač malonu sulaukti laiškų, kurie pilni gerų emocijų. Redakcija sulaukė laiško, kuriame moteris už gerą darbą ir sąžiningumą dėkoja autobuso vairuotojui.

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

Gera žinia: Tauragės medikų bendruomenę papildo dar viena gydytoja. Šiemet rezidentūrą baigusi gastroenterologė Julija Ožemlauskienė dirbs ne tik endoskopijų kabinete, bet ir konsultuos vaikus poliklinikoje bei budės kaip pediatrė.  

Pokalbiui prie kavos puodelio su Maltos ordino savanoriu Sauliumi Oželiu susitikome jo gimimo dieną. Spalio 21-ąjį aktyvus Tauragės visuomenės veikėjas šventė savo 50-ties metų jubiliejų. Prieš porą metų S. Oželiui yra tekę stovėti šalia Prezidentės Dalios Grybauskaitės – jam įteiktas apdovanojimas „Herojai tarp mūsų“ už pagalbą vienišiems senoliams, dar prieš tai nuotaikingą filmuką serijoje „Kas, jei ne mes?“ apie motociklu sriubą vežiojantį maltietį susuko kūrybos studija „Wide Wings“. Pasak pašnekovo, gimtadienio proga tokius momentus smagu prisiminti, tačiau, kalbėdamas apie tai, jis ne juokais kuklinasi – dėmesio vertas nesijaučia.

Iš Tauragės kilusi ir jaunystėje į JAV emigravusi garsi dainininkė Gintarė Jautakaitė neseniai lankėsi Lietuvoje. Vizito metu atlikėja atvyko ir į savo gimtąjį miestą, čia susitiko su tauragiškiais, koncertavo. Tauragės rajono tarybos sprendimu jai suteiktas Tauragės rajono garbės ambasadorės vardas. Kompozitorė, pianistė ir poetė negaili šiltų žodžių savo kraštui, jo žmonėms. Koncertinis grafikas labai įtemptas, bet atlikėja rado laiko pasidalinti savo įspūdžiais apie vizitą su „Tauragės žinių“ skaitytojais.

Rūtą Karmazinaitę Tauragėje pažįsta daugelis – jei ne kaip ryškiaplaukę su plačia šypsena, nuolat atsirandančią įvykių sūkuryje, tai iš televizijos ekrano. Rūta sako labai mėgstanti savo darbą ir yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi ką papasakoti, tereikia mokėti prakalbinti.

Lapkričio pirmąją pamatę ant medžių sukabintus drabužius nenustebkite – tai jaunos aktyvios ir neabejingos tauragiškės Elminos Klumbienės iniciatyva. Iškėlusi labdaringą „šilto nešiojimo“ idėją – aprengti šąlančius, ji ne tik išsijuosusi pluša pati, bet ir sulaukė daug palaikymo bei geranoriškos pagalbos.

Vidas Stašaitis daug kam žinomas kaip Ekstremalų asociacijos įkūrėjų, aštrių pojūčių entuziastas. Ko tik jis nėra išbandęs: keliolika kartų šokęs virve, parašiutu, nardęs po vandeniu, išnaršęs sunkiai pasiekiamus karinius objektus ar šachtas. Vyras mėgsta gamtą, fotografiją, yra surengęs ne vieną žygį gamtos ir nuotykių mėgėjams. Prisėdus pašnekesiui prie kavos, kavos nebuvo kada gerti: šių eilučių autorę ekstremalas apibėrė glėbiais pasakojimų.

Meilės emigrante save vadinanti Neringa Kėdienė sako į užsienį važiavusi trumpam, tačiau grįžo tik po 10 metų. Dabar ji penktus metus gyvena savo gimtinėje – Bijotuose, Šilalės rajone, dirba Skaudvilėje įsikūrusioje kavinėje „Skaudvila“ ir teigia nė minutės nesigailėjusi, kad apsisprendė grįžti.

Tauragėje įkurta kūrybos studija „Wide Wings“ sukūrė naujausią „Beissoul & Einius“ muzikinį klipą. Dainos „Drama boy“ kūrimas virto kūrybiniu eksperimentu tiek atlikėjams, tiek „Wide Wings“: kūrybos komanda dažniau kuria įvaizdinius video klipus verslo kompanijomis nei kuria muzikinius video klipus. Tačiau atlikėjai pasitikėjo kūrėjais, ir rezultatai nenuvylė.

Gyvenimas – tarsi amerikietiški kalneliai. Užtat atlygis už juos – patirtis, kuri moko ir veda pirmyn. Adakavo socialinės globos namų direktorės pavaduotoja Asta Šlepavičienė įsitikinusi, kad tai didžiausias turtas, ir gali pasigirti jo sukaupusi išties nemažai. Įgijusi net tris aukštojo mokslo diplomus, ragavusi emigrantės duonos, moteris sako gerai suprantanti, kad lengvo kelio į laimę nebūna. „Dėkoju gyvenimui, kad turėjau galimybę ieškoti, kad nebijojau rizikuoti“, – sako gyvenimo prasmę savo vaikuose, darbe su neįgaliais žmonėmis ir muzikoje įžvelgianti stipri moteris.

Lietuvoje Gintarė vieši jau visą vasarą. Per tą laiką atlikėja ne tik ilsėjosi, bet ir lankė artimuosius, aktyviai koncertavo daugelyje šalyje vykstančių festivalių, rengė solinius koncertus. Savo svarbiausiu koncertu ji laiko savo pasirodymą prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos metu. Netrukus Gintarė išvyksta į JAV, tačiau paskutinių savo koncertų nori surengti savo gimtajame mieste.

Praėjusią savaitę skvere prie Tauragės Kultūros rūmų atidengta meninė kompozicija režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Tauragiškiai A. Naraškevičių mena ne tik kaip talentingą kūrėją, bet ir nuoširdų žmogų, puikų draugą. Tą liudijo ir gražios ceremonijos metu išsakyti žodžiai, prisiminimai. Savo kūryba Tauragę garsinęs režisierius, rašytojas, žurnalistas, menininkas ir kūrėjas Antanas Naraškevičius (1944–2007) Tauragės liaudies teatrui kaip režisierius vadovavo 17 metų, statė spektaklius, dirbo televizijoje, rajono savivaldybėje, vertė knygas.

Šiais metais MAMA apdovanojimuose „G&G Sindikatas“ laimėjo net tris apdovanojimus. Kad jie repuoja, žino visi. O kad vienas jų – Kastytis Sarnickas, repo muzikos mėgėjams labiau žinomas kaip Kastetas, – tapo rašytoju, tikriausiai daugeliui buvo naujiena. Praėjusią savaitę Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė skaitytojus į jo knygos „Turnė“ pristatymą.

Minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prasmingai įamžino Tauragės krašto istoriją – surengė parodą „Tarpukario dvasia“, muziejaus iniciatyva pagaliau šalia pilies stovi miesto simbolis – tauras. Atsirado ir išliekamąją vertę turintis leidinys „Šimtmečio Tauragė 1918–2018. 100 įdomiausių faktų“. Kaip kilo mintis išleisti tokią knygą ir kaip sekėsi tai daryti, „Tauragės žinioms“ papasakojo jos sudarytojas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis. Knyga bus pristatyta visuomenei vasario 13 d., 17 val. Pilies menėse.

Grikšų namuose, kuriuose auga keturios mergaitės, ko gero, niekada nebūna idealios tvarkos ir tylos. Nebent tada, kai visos mergaitės miega. Užtat jie kupini vaikiško klegesio, kūrybiškų idėjų ir harmonijos. Rita Grikšienė įsitikinusi – kad vaikai augtų laimingi ir sėkmingi, svarbu ne daiktai ar  prabanga, o kad jie savo namuose gerai jaustųsi, žinotų esą mylimi ir rastų savo kelią. Ievai, Eglei, Rūtai ir Laurai tai padaryti labai padeda šachmatai.

Tauragės muzikos mokykloje neseniai atidaryta piešinių paroda. Stulbinančių realistiškumu, preciziškai atliktų darbų autorė – Kornelija Mikalauskaitė, kuriai netrukus sukaks 16 metų. Muzikos mokykloje ji jau penkerius metus mokosi groti smuiku ir pati kuria muziką. Ir tai dar ne visi Žalgirių gimnazijos pirmokės talentai – mergina parašė knygą. O paklausta, kaip viską suspėja, tik šypsosi: o juk dar yra ir mokslai, ir jie – pirmoje vietoje...

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą paskelbė 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų. Bevartant jį žurnalistei akis užkliuvo už vaikystę primenančio ir taip gerai pažįstamo vardo... Remigija Kalendienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos gimtosios kalbos mokytoja! Tiesa, nuo rugsėjo ši pedagogė ugdo jau Vilniaus vaikus. Tačiau šimtai tauragiškių su pasididžiavimu gali prisiminti – tai mano Mokytoja, taip taip, iš didžiosios raidės. Ir nori nenori, širdyje kirba gražiausias lietuviškas žodis – Ačiū! – už pažintį su gimtąja kalba, už visada jautrų, nuoširdų santykį su mokiniu, kurį prisiminus net šiek tiek graudu.

Nors šalyje stebimos demografinės tendencijos nedžiugina – kaimai tuštėja ir vis mažiau jaunų žmonių imasi žemdirbystės, Tauragės rajono ūkininkų šeima įrodė, kad veržlus jaunimas gali pasiekti puikių rezultatų. Rokas Macaitis su žmona Ingrida tapo 25-erius metus rengiamo konkurso „Metų ūkis 2018“ laureatais. Šalia to, kad užėmė II vietą šalyje, jie dar buvo pripažinti jauniausiais ūkininkais – Rokui dvidešimt dveji. Kol jo bendraamžiai dar semiasi žinių mokslo įstaigose ir renkasi gyvenimo kelią, jis jau trejus metus su užsidegimu puoselėja ūkį, žemdirbystės tradicijas parėmęs iš tėvų.

Žalgirių gimnazistas Rokas Baciuška praėjusią savaitę perrašė Lietuvos automobilių sporto istoriją. Aštuoniolikmetis pasiekė tai, ko dar jokiam lietuviui nepavyko. Paskutinio Europos ralikroso čempionato (Euro RX) S1600 klasės etape jis neišvaistė sukaupto pranašumo ir buvo paskelbtas čempionu. 10 metų automobilių sporte nardantis tauragiškis šią savaitę lankėsi „Tauragės žinių“ redakcijoje. Už galimybę siekti aukštų rezultatų jis dėkojo savo šeimai, rėmėjams ir klasės draugams.

Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo dekretu Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu rugpjūčio mėnesį paskirtas Garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas. Jis atkeltas iš Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos klebono ir Skuodo dekanato vice dekano pareigų. O į Ylakių parapiją vyskupas paskyrė buvusį Pagramančio kleboną Vaidotą Vitę. „Tauragės žinios“ Garbės kanauninko Vytauto Petrausko paprašė pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais Pagramantyje.