Pakeliaukime po tarpukario Tauragės rajone išsibarsčiusius miestelius. Žemaitijos mažaisiais centriukais 1918–1940 m. Lietuvoje vadinti bažnytkaimiai buvo pilni gyvybės.
2019-10-04
Žvilgtelėkime į Tauragės miestą iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų, progimnaziją ir kitas įstaigas. Miestas buvo puošnus ir turtingas. Tauragės dalis nuo bažnyčios iki dvaro buvo vadinama senmiesčiu. Vyravo labai archajiškos, senosios trobos. Jokio plento iki pat devyniolikto šimtmečio išvis nebuvo. Per senmiestį ėjo tik vieškelis link dvaro per mišką į Lauksargius.
2019-08-28
Prieškario Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei ir valdovams. Piliakalniams, milžinkapiais ar pilkapiais vadintais. Legendomis ir senų žmonių prisiminimais paremtas istorijas vaikams prieš miegą sekdavo mamos ir senelės.
2019-07-26
Tarpukariu Lietuvos pasienyje su Vokietija vyko intensyvi prekyba tarp prūsų ir lietuvių. Verslas nuplaukė šuniui ant uodegos į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui. Vokiečiai pasijautė arijais, ir lietuvių prekės jiems tapo nereikalingos.
2019-06-27
Tarpukariu Tauragės miestas niekada nepretendavo į provincijos vardą. Negyveno apsnūdusio užkampio gyvenimo. O miestelėnai nepakęsdavo kalbų, lyginančių Tauragę su nuobodžia Kamčatka. Tauragiškiai buvo išdidūs ir savo gimtąjį miestą garbinantys piliečiai.