2020 Rugsėjo 28 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Šilutėje keptus šakočius jau skanauja ir tauragiškiai

  • Įkelta: 2018-11-03
„Tauragės žinių“ inform.
informacija@taurageszinios.lt

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

„Tauragės žinių“ pakalbinta įmonės savininkė Ligita Kužmarskienė papasakojo šakočius kepti išmokusi dar senais laikais, kai dirbo konditere Juknaičiuose. Paskui įkūrė savo įmonę, šakočių receptus vis tobulino, o pirkėjų ratas vis plėtėsi. Dabar įmonėje dirba apie 70 žmonių, o jų iškeptais šakočiais prekiaujama dviejose parduotuvėse Šilutėje, Klaipėdoje, Kaune, Mažeikiuose, o nuo šiol –  ir Tauragėje. Pasak L. Kužmarskienės, netrukus ketinama atidaryti dar dvi parduotuves: Kelmėje ir, jau antrąją – Kaune.

L. Kužmarskienės įmonės šakočiais prekiaujama „Iki“ prekybos tinkle, daugybėje mažų krautuvėlių, o individualūs prekiautojai prekiauja jais turguose.

Taigi paklausa yra, ir ji vis auga. Paklausta, kuo ypatingi jos įmonės kepami šakočiai, kad juos taip mėgsta pirkėjai, įmonės savininkė kuklinasi:

– Kad nė nežinau...  Stengiamės, kad būtų skanūs – naudojame tik naminius kiaušinius, sviestą. Gaminame ir su margarinu. Mėgsta žmonės mūsų šakočius. Žinau, kad daugybė jų iškeliauja ir užsienį – kaip lauktuvės ar prisiminimas apie gimtinę.

Šakočių parduotuvės Tauragėje pardavėja „Tauragės žinioms“ pasakojo nuolat girdinti pirkėjų atsiliepimų – jie džiaugiasi, kad pagaliau pamėgtų skanėstų galės įsigyti ir Tauragėje, iš pirmų rankų, vadinasi, ir šiek tiek pigiau.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.