Sigutė PUMPUTIENĖ
Tauragės muzikos mokyklos mokytoja-metodininkė
Panerk rankas prisiminimų upėn –
Būtasis laikas pro pirštus tekės
Ir dulkes užmaršties nuplaus nuo visko,
Kas buvo iki ašarų brangu.
(V. Rudokas)
Žiupsnelis statistikos
Tauragės muzikos mokykla mokytojos Marijos Klimašauskienės rūpesčiu savo veiklą pradėjo 1954 m. spalio 1 dieną. Pirmaisiais mokslo metais mokėsi 52 mokiniai, jiems dėstė 3 mokytojai. Dabar muzikos mokykloje mokosi 310 mokinių, juos moko 29 mokytojai. Visas pedagogų kolektyvas yra profesionalus ir gerai pasirengęs savo darbui. Mokykloje dėsto 2 magistrai, 6 mokytojai metodininkai, 19 vyresniųjų mokytojų ir 4 mokytojo kvalifikaciją įgiję darbuotojai.
Ugdymo procesas organizuojamas Muzikos teorijos (vedėja Sigutė Pumputienė), Fortepijono (vedėjas Gintaras Bartušis), Papildomo fortepijono (vedėja Jolanta Valskienė), Liaudies instrumentų (vedėja Danutė Karbauskienė), Styginių instrumentų (vedėja Liana Bagdonienė), Pučiamųjų instrumentų (vedėja Jurgita Stažienė) skyriuose. Per 60 metų mokyklos baigimo pažymėjimai įteikti 1588 sėkmingai ją baigusiems mokiniams. Iš jų net 241 pasirinko tolesnes muzikos studijas. Gražūs mokyklos darbo rezultatai atsispindi koncertinėje ir konkursinėje veikloje. Miesto visuomenei, mokinių tėveliams kasmet surengiama daugiau kaip 150 koncertų.
Didieji mokyklos kolektyvai – pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Tadas Geštautas), tautinės muzikos ansamblis (vadovė Laimutė Rudminienė), instrumentalistų choras (vadovė Genovaitė Červinskienė) yra nuolatiniai respublikinių dainų švenčių, festivalių ir mūsų mieste organizuojamų renginių dalyviai. Orkestras ir tautinės muzikos ansamblis garsina savo mokyklą ir Lietuvą koncertinėse kelionėse užsienyje. Geriausieji mokyklos mokiniai nuolat dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Net 53 mokiniai yra tapę jų laureatais, o 17 pelnė garbingus diplomantų vardus.
Mokykla – muzikos garsais skambantis varpas, kurio garsai nuaidi vaikų širdyse
O vis dėlto muzikos mokykloje gerokai kitaip nei kitose. Pirmą kartą čia užklydusius visada nustebina jaukūs ir tylūs koridoriai, kuriais niekas nedunda net pertraukų metu. Ir ausį rėžiančio skambučio nėra, o mokiniai kažkokiu stebuklingu būdu laiku susirenka į klases. Ten jų ir laukia tas didysis stebuklas – muzika. Daugeliui vaikiukų – tai tikras atradimas. Pianinai, akordeonai, smukai, fleitos, kanklės, trimitai, klarnetai, trombonai...
Ir tėvams, ir vaikams dažnai sunku išsirinkti labiausiai patinkantį instrumentą, priprasti jį laikyti savu ir vieninteliu. Tačiau koks būna džiaugsmas, kai pavyksta išmokti sugroti patinkantį kūrinį, pavykus koncertui, po sėkmingo egzamino! Mūsų dienomis, kai visi skuba ir lekia, vaikams labai svarbu, kad mokykloje yra su kuo pakalbėti, pabendrauti. Individualus, betarpiškas bendravimas su mokiniais, kai ne tik mokytojai, bet ir pats direktorius asmeniškai pažįsta kiekvieną vaiką, be galo reikšmingas. O tada ir mokslai tampa lengvesni.
Mokytojai visada didžiuojasi tais mokiniais, kurie skina laurus tarptautiniuose konkursuose, renkasi tolesnes muzikos studijas. Tačiau svarbiausias jų noras yra sužadinti mokinių meilę ir pagarbą muzikai, atrasti didįjį muzikavimo ir kūrybos džiaugsmą. Ir jei jų širdelėse mažais varpeliais suskamba didžiosios muzikos aidas, misija įgyvendinta.
Tas stebuklingas kartų ryšys
Reta mokykla gali pasigirti tokia stebuklinga trauka ir noru čia sugrįžti. Pirmieji mokyklos mokytojai Vytautas Naraškevičius, Nijolė Jautakienė, Edvardas Balčiūnas, Elena Ambrozaitytė, Vytautas Adomaitis, Petras Žukauskas davė gerą pradžią. Jų pradėtas tradicijas mokykloje tęsė buvę jų mokiniai Kristina Vaičekauskienė, Zofija Bernotienė, Ona Parnarauskienė, Danutė Petraitienė, Gema Karalienė, po studijų grįžę į savo mokyklą. Prie jų prisijungė Alfonsas Sadauskas, Jonas Jankauskas. Namo parvažiavo ir vidurinioji, jau šių mokytojų išugdyta karta. Mokykloje dirba buvę jų mokiniai Sigutė Pumputienė, Laima Dumbauskienė, Vilija Sanijevienė, Audrė Sanijevienė, Danutė Karbauskienė, Robertas Kazlauskas. Į savąją mokyklą grįžo ir jauniausioji absolventų karta. Gražiai dirba Gintaras Bartušis, Saulius Bernotas, Jurgita Stažienė, Jolanta Valskienė, Aušra Petraitienė, Tomas Altaravičius, Tadas Geštautas, Jonas Kalvanas.
Mokytojai tarpusavyje dažnai juokauja, kad mokykloje ir susipykti rimtai negali, nes kur pažvelgsi, vis arba buvęs mokinys, arba buvęs mokytojas. Užtat visada yra su kuo pasitarti, apie ką pasikalbėti. Savi tapo ir „atvykėliai“. Jau daugelį metų mokykloje dirba Laimutė Rudminienė, Albina Šaltienė, Irena Sadauskienė, Nina Šeptun, Vaiva Bartušienė, Liana Bagdonienė, Audronė Beišienė, Genovaitė Červinskienė, Algirdas Petraitis, Elena Ratkevičienė, Eglė Šomkienė. Daug tikimasi ir iš neseniai pradėjusios mokyti Sandros Rimkutės-Jankuvienės. Nors laikas nenumaldomai keičia pedagogų kolektyvą, ryšio tarp kartų dėka išlaikomos gražiausios mokyklos tradicijos.
Mokyklos vadovai
Per 60 metų mokyklai vadovavo 11 direktorių ir 6 jų pavaduotojai. Mokyklai pasisekė, kad jos vadovais vis tampa ryškūs, autoritetą mieste turintys žmonės. Tolerancija, sugebėjimas lengvai ir lyg nejučia išspręsti sunkiausias problemas buvo puikus čia dirbusio direktoriaus Alfredo Jurgilo bruožas. Jo dėka mokykla augo lygiai ir be didelių svyravimų.
Daug naujovių, konkretumo ir disciplinos į mokyklos gyvenimą įnešė direktorius Liudas Andrulis, talentingas pedagogas, savitas kompozitorius, puikus organizatorius ir labai darbštus visų galų meistras. To paties reikalaudavo ir iš kolegų. Dar ir šiandien sklando legendos apie pasitempusius mokytojus ir pirmiausiai patį direktorių, jo sekundžių tikslumu matuojamą punktualumą ir reiklumą. O jo sparnuota frazė „Gal nesiginčysim“ mokykloje gyva ir dabar.
Jaunatviška energija dvelkė Vidmanto Ališausko vadovavimo laikotarpis. Jis buvo apsiskaitęs, nuolat domėjosi visomis pedagoginėmis naujovėmis, jomis nuolat geranoriškai dalydavosi su jaunesniais darbuotojais. V. Ališausko pamokos visada labiau primindavo profesionalią konsultaciją nei slegiančią kontrolę. Puiki šio direktoriaus erudicija davė toną viso kolektyvo tobulėjimui. Tuo laikotarpiu buvo parašyta daug metodinių darbų, pravesta atvirų pamokų, buvo kaupiama geroji metodinė patirtis ir noriai ja dalijamasi.
Savaip žavus ir šviesus buvo direktoriaus Jono Samoškos vadovavimas. Tai buvo tarsi atgaiva moteriškam kolektyvui! Jis buvo ne tik brandus chorvedys, bet ir džentelmenas iš prigimties, niekada negailėdavo dėmesio ir pagarbos visiems mokytojams. Švenčių proga visada kolegėms dovanodavo gėlių, o vakarėlių metu pašokdindavo nepraleisdamas nė vienos. J. Samoška mokėdavo ne tik produktyviai dirbti, bet ir rasti momentą leisti visiems pailsėti. Jį mėgo mokytojai, dievino mokiniai. Tad mokyklos darbai tuo metu buvo įveikiami lengvai, be įtampos.
Šiuo metu mokyklai vadovauja direktorius Robertas Kazlauskas, puikus trimitininkas ir profesionalus vadybininkas.
Retą direktorių lydi sėkmė, jeigu jam netalkina savo darbą išmanantis pavaduotojas. O tokių muzikos mokykloje tikrai būta ir dabar esama. Daug šilumos ir nuoširdumo į mokyklos gyvenimą yra įnešusi puiki liaudies dainų atlikėja, direktoriaus pavaduotoja Birutė Zalanskaitė. Pavaduotojomis yra dirbusios visada elegantiškos, puikios muzikantės ir gabios administratorės Margarita Urbonienė, Gema Karalienė, Kristina Vaičekauskienė. Jos visada buvo tikros mokytojų pagalbininkės ir rūpestingos mokyklos veiklos koordinatorės. Šiuo metu direktoriaus pavaduotoju ugdymui dirbantis Algirdas Petraitis yra puikiai sustygavęs mokyklos ugdymo reikalus, koncertinę ir metodinę veiklą, iki blizgesio tvarkoma mokyklinė dokumentacija. Mokyklos ūkiniais reikalais net kelis dešimtmečius rūpinosi direktoriaus pavaduotoja ūkiui Birutė Ercienė. Jos dėka tūkstančiais egzempliorių praturtėjo mokyklos biblioteka, buvo įsigyta didžioji ir šiandien naudojamų instrumentų dalis, rūpestingai prižiūrimi pastatai. Jau antri metai šį darbą perėmusi mokyklos buitiniais reikalais rūpinasi jauna perspektyvi pavaduotoja ūkiui Rasuolė Sadauskienė.
Namai namučiai...
Senieji tauragiškiai, buvę mokyklos mokytojai ir mokiniai gerai prisimena jaukų pastatą Vytauto gatvėje (dabar Tauragės prokuratūra). Čia bėgo pirmieji mokyklos dešimtmečiai. Daugėjant mokinių darėsi ankšta, todėl dalis mokinių ir mokytojų dar glaudėsi ir visų meiliai vadinamoje mažojoje mokyklėlėje Prezidento gatvėje (dabar Tauragės butų ūkis) bei buvusiame mokytojų seminarijos pastate. Didesni renginiai vykdavo miesto kultūros centre. Tuometinis direktorius Liudas Andrulis pirmasis pradėjo minti takelius valdžios įstaigų koridoriais dėl naujos mokyklos statybos. Jo dėka buvo pradėti mokyklos projektavimo darbai. Deja, keitėsi mokyklos vadovai, seno vis kuriami projektai, kasmet daugėjo mokinių, o naujos mokyklos vis nebuvo. Kai statybų darbai pagaliau pajudėjo, didelė atsakomybė teko tuometiniam direktoriui Jonui Samoškai. Jis nuolat domėjosi mokyklos projektavimo darbais, nebuvo ir dienos, kad nebūtų užsukęs pasidairyti, kaip dirba statybininkai. 1989 metais pastatas buvo baigtas. Šiandien visa mokyklos bendruomenė didžiuojasi savo mokykla. O joje besilankantys svečiai visada negaili komplimentų.
Yra apie ką pamąstyti
60 metų – brandi ir prasminga sukaktis. Tai ženkli data, kai laikas sustoti, pagalvoti apie nuveiktus darbus, padarytas klaidas ir pasiektus laimėjimus. Tai laikas, kai jau galima pamatyti, kokius vaisius duoda šešis dešimtmečius dirbusių žmonių triūsas. Tai laikas pagalvoti apie mokyklos ateitį, kad suvoktume, ką ir kaip ugdome, brandiname, puoselėjame ir pasvajotume apie tai, ką paliksime jaunesniems, kurie švęs kitus mokyklos gimtadienius.
