Mano žemės ūkio paskirties žemės sklype esančios elektros tiekimo linijos atramos trukdo šienauti pievą. Kodėl nesu atleidžiamas nuo žemės mokesčio už nenaudojamą žemę? Ar elektros tiekimo linijos atramos negalėtų būti iškeltos į valstybinę žemę?
Romas Medelis
Atsako teisininkas Kristijonas Paliutis:
Žemės naudojimo elektros energetikos objektams santykius reglamentuoja Elektros energetikos įstatymas, taip pat Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, Vyriausybės nutarimai „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ ir „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
Reikėtų išskirti du skirtingus žemės naudojimo elektros energetikos objektams atvejus: kai elektros tiekimo linijos įrengtos iki suformuojant žemės sklypą, formuojamam sklypui administraciniais aktais nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (elektros tiekimo linijos apsaugos zona) ir servitutai; kai tiesiamos naujos elektros tiekimo linijos jau suformuotuose privačiuose ar valstybiniuose žemės sklypuose, kuriems nėra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai.
Pirmuoju atveju (skaitytojo situacija) specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai administraciniais aktais yra nustatomi dar prieš atkuriant nuosavybės teises į žemę ar kitaip perduodant ją privačion nuosavybėn. Būsimasis žemės sklypo savininkas sutinka su minėtomis sąlygomis arba atsisako tokio žemės sklypo, todėl savininkas vėliau nebeturi teisės reikalauti kompensacijos ar pašalinti kylančius nepatogumus.
Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus. Prašymą dėl šių darbų atlikimo operatoriai turi išnagrinėti ir į juos atsakyti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą operatorius neatsako, laikoma, kad jis sutinka.
Kai tiesiamos naujos elektros tiekimo linijos privačiuose ar valstybiniuose žemės sklypuose, rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose yra numatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas jau suformuotiems žemės sklypams. Naujų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų nustatymas reiškia žemės sklypo savininko teisių apribojimą, už kurį žemės sklypo savininkui turi būti kompensuojama.
Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas, nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.
Žemės mokesčio objektas yra nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis). Mokesčio lengvatos nustatytos įstatymo 8 straipsnyje, t. y. mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų užimama ir kt. straipsnyje nurodyta žemė. Elektros tiekimo linijų apsaugos zonų žemė prie mokesčio lengvatų nėra nurodyta, tačiau apskaičiuojant žemės mokestinę vertę (žemės vidutinę rinkos vertę) yra atsižvelgiama į Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypo duomenis, kurie turi įtakos žemės vertei.
Atsižvelgiant į tai, kad sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įvertinamos per mokesčio bazę (žemės mokestinę vertę), nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio aptariamu pagrindu.
