Duobėta gatvė, per arti tvoros kaimyno pasodintos tujos, gėles nuo kapų nuskabančios stirnos, perdegęs gatvės šviestuvas – šias ir šimtus kitų miestiečių problemų pirmiausia išgirsta ir sprendžia miesto seniūnas Virginijus Žilius. Vyro rankose netyla mobilusis telefonas. Tačiau intensyviai plušančiam seniūnui šį mėnesį sukanka 65-eri. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jis nebegali tęsti valdininko karjeros. Tiesa, išlieka galimybė dar kuriam laikui įsidarbinti būsimam seniūnui darbus perduodančiu, padedančiu mentoriumi. Ką pasirinks seniūnas: poilsį nuo problemų ar jas?
V.Žilius – vienas tų valdininkų, kuris atsiliepia mobiliuoju telefonu dar nebaigęs pokalbio kitu. Skambina gyventojai, miesto klausimus sprendžiantys seniūnijos darbuotojai, darbus deleguojanti rajono savivaldybės administracija. Tad ir dėl interviu susitikti tartasi pašnekovą kuo mažiau atitraukiant nuo darbų – seniūnijoje. Vyrui dar nespėjus pasisveikinti su šių eilučių autore suskamba mobilusis telefonas. Skambinantysis aiškina apie gatvės apšvietimo prijungimo trukdžius. Pokalbiui pasibaigus, skubiai traukiu diktofoną, seniūnas pažada pokalbio metu mobiliuoju neatsiliepsiantis. Išjungia garsą.
– Spalio 29-ąją jums sukanka 65-eri, pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jūs atleidžiamas iš darbo. Čia nuosprendis ar išsigelbėjimas?
– Jei sveikata būtų prasta, tai turbūt būtų išsigelbėjimas. Kol gali dirbti, norisi veiklos. Bet yra pradžia, yra ir pabaiga. Kita vertus, 20 metų dirbdamas pradedi gyventi šia veikla, tomis problemomis... Staiga joms dingus pasijustų didžiulis trūkumas. Taip, mano darbo sutartis bus nutraukta. Tačiau, kaip numato įstatymas, išlieka galimybė užimti mentoriaus pareigas. Tai – pradėtų projektų perdavimas, dalinimasis patirtimi. Kol nepaskirtas kitas seniūnas, seniūnijos veikla yra sudėtinga. Jos sritis – plati. Yra daug pradėtų ir nebaigtų darbų, vien pavaduotojui, kuris laikinai eitų seniūno pareigas, būtų sudėtinga. Nukentėtų darbas.
– Mentoriaus darbas kažkuo panašus į mokytojo?
– Išlieka galimybė iki dvejų metų dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Tai ne koks patarėjo darbas, kad vaikščiočiau iš paskos ir patarinėčiau. Kiek suprantu, tęsčiau pradėtus darbus ar kuruočiau kokią nors konkrečią sritį. Pavyzdžiui, miesto techninės infrastruktūros, kurią aš dirbu ir dabar. Ir jei kas nors neaišku, patarčiau mano darbus perimančiam asmeniui. Kad ir dabar vykstantis energijos taupymo projektas (gatvės apšvietimo modernizavimas senuosius šviestuvus keičiant į LED, – aut. past.) – aš jį kuruoju nuo pat viešųjų pirkimo procesų, projektų darymo, apskaitos pradžios. Jis dar tik įpusėjęs, gali pasirodyti, jog aš čia dabar branginuosi, bet kitam žmogui jį staiga perimti, manau, būtų sudėtinga. Esu sulaukęs žodinio pasiūlymo būti mentoriumi, jo neatsisakiau, tačiau šis reikalas dar nėra oficialiai patvirtintas.
– Esate dirbęs tuo metu buvusio Tauragės politechnikumo dėstytoju, Profesinio orientavimo ir gamybinio mokymo tarpmokyklinio kombinato direktoriumi, ir dvidešimt metų – seniūnu. Visi darbai susiję su bendravimu su žmonėmis. Jus pažįsta turbūt daugiau nei du trečdaliai tauragiškių ir, greičiausiai, gatvėje neapsiriboja vien pasisveikinimu. Ko gero, tenka išklausyti ir nusiskundimų bei pasiūlymų miesto priežiūros klausimais?
– Dažnai. Jei atvirai, aš net į turgų neinu. Pamenu, dukra, kai buvo paauglė, yra pareiškusi, kad jai su manimi gėda kartu ten eiti. Dar nepraėjęs turgaus vartų sutinki ką nors: „O, aš norėjau pas tave užeiti, bet kad jau susitikome...“ ir pradeda... Apie viską: tai kaimynas ne ten tvorą nutiesė, tai medis ne ten auga... Taip jau yra, kad visos miestiečių problemos – seniūno rūpestis. Pradedant naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimu, baigiant mirtimi. Ir po mirties... Tai kapinėse ne ten krūmą kas pasodino, tai stirnos tą krūmą nuėdė.
Ant stalo ima vibruoti seniūno mobilusis telefonas. Pašnekovas dirsteli, bet neatsiliepia.
– Ko gero, vieni dažniausių jus pasiekiančių skundų būna susiję su gatvių asfaltavimu? Ar išties tai viena miestiečiams aktualiausių problemų?
– Ne tik aktualiausia. Tai mūsų miesto didžiausia bėda. Anksčiau dar buvo kitų problemų, dabar liko tik gatvės. Miestui plečiantis, kūrėsi gamyklos: Mėsos kombinatas, Skaičiavimo mašinų elementų gamykla, „Keramika“. Mieste gyventojų skaičius siekė 35 tūkstančius ir jų daugėjo (dabar Tauragėje – apie 22 tūkst. gyventojų). Tos gamyklos savo darbininkams statė namus, tačiau prie gatvių infrastruktūros gerinimo jos neprisidėdavo.
– O ką miestiečiams iš jūsų dažniau tenka išgirsti: „biudžete nėra lėšų“ ar „jūsų gatvė įtraukta į asfaltuojamų gatvių sąrašą“?
– Visi kalba apie Žvyrkelių programą ir laukia, kada jų gatvė bus įtraukta į sąrašą bei bus asfaltuota. Tačiau šios programos lėšomis finansuojamas tik tų gatvių asfaltavimas, ant kurių žvyro pakanka tiesiog patiesti asfaltą. Kitas reikalas yra su miesto gatvėmis. Joms reikalinga infrastruktūra: lietaus kanalizacija, šaligatviai, apšvietimas ir taip toliau. Tokie darbai – jau gatvės rekonstrukcija. O gatvės rekonstrukcija – jau milijoninis projektas. O milijonus savivaldybė turi iš kažkur gauti. Jei anksčiau būdavo pasitelkiami ES struktūriniai fondai, dabar šių fondų parama mažėja, o savivaldybei „pavežti“ tokio dydžio projektą vien savo lėšų nepakanka. Vien mieste mes turime apie 50 km neasfaltuotų gatvių. Čia 50 milijonų, ko gero, neužtektų. Atsiranda lyginančių Tauragės gatves su Šilalės. Sako Šilalėje beveik visos gatvės asfaltuotos. Bet juk Šilalėje tik 28 km gatvių, o Tauragėje – 113!
Nušvinta seniūno mobiliojo telefono ekranas. Vėl kažkas skambina. Seniūnas dirsteli, neatsiliepia.
– Pamenu, 2015 m., kai buvo įgyvendintas Jūros krantinės sutvarkymo projektas, tarp vadinamosios Meilės alėjos tako turėklų įrengti žemi modernūs apšvietimo stulpeliai. Buvo mėnuo, kai kas savaitę jūsų seniūnijai tekdavo vykti į vietą jų nuimti, nes chuliganai juos nulaužydavo, sudaužydavo. Dabar toje pačioje krantinėje atnaujinta dekoratyvinė sienelė jau kuris laikas net neapipiešta. Ar mažėja vandalų, ar padeda krantinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros?
– Ir dabar tuos šviestuvus nuspardo. Kai kurie jų atjungti. Vandalų nemažėja. Tada domėjausi, išsiaiškinau, jog ten buvo nepilnamečių darbas. Pranešėm policijai. Apsilanko pareigūnai aplinkinėse gatvėse (kuriose, kaip spėja seniūnas, gyvena chuliganai), sudrausmina, tada kuriam laikui aprimsta. Va, pavyzdžiui, pastatėme prie vasaros estrados biotualetą. Kas savaitę du kartus vykstame jį pastatyti į vietą, nes būna nuverstas. Įlenda į vidų. Šokinėja, sulaužo tualeto padėklą, paskui mums reikia keisti. Kainuoja. Tualetai nedrausti. Nuostoliai – tūkstantiniai.
Į kabinetą užsuka seniūnijos specialistė ir pareiškia, kad po pokalbio seniūnas nepamirštų užsukti pasirašyti dokumentų.
– Kitų metų pradžioje sukaktų dvidešimt metų, kaip dirbate miesto seniūnu. Kaip nuo jūsų darbo pradžios pasikeitė miestas?
– Pasikeitė infrastruktūra. Labiausiai įsiminė Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcija (nuo turgaus iki Kultūros rūmų, – aut. past.), kuriai teko vadovauti. Buvo sudėtingas ir miestui labai reikšmingas projektas. Nepamiršiu ir 2003 metų, kai senas miesto apšvietimo gyvsidabrio lempas keitėme naujomis natrio lempomis. Senosios buvo tikros špokinyčios.
– Špokinyčios?
Abu juokiamės.
– Taip. Išpuvę „inkilai“. Kai kuriuose net paukščiai buvo susisukę lizdus. Ką jau kalbėti apie jų neekonomiškumą.
– Išties miestas pasikeitė į gera.
– Daug nuveikta ir visuomenei nematomų gerų darbų. Dideli pokyčiai įvyko ir miesto administravime. Pavyzdžiui, dar prieš dvidešimtmetį tokio gyventojų priėmimo išvis nebuvo.
– Kaip matote, kokius pokyčius išvysime dar po dvidešimties metų?
– Tie 50 km neasfaltuotų gatvių tikrai bus jau išasfaltuoti.
– Seniūne, liksite mentoriumi ar ne, ko patartumėte NEdaryti naujam, būsimam miesto seniūnui?
– Nedaryti? Hmm (susimąsto).
Mąstant vėl ima vibruoti seniūno mobilusis.
– Antaniukai, aš tuoj tau perskambinsiu, – neiškentęs atsiliepia seniūnas.
Padėjęs ragelį paaiškina, jog skambina ūkvedys.
– Ko nedaryti? Mažiau politikuoti, daugiau dirbti! – atsakymą randa seniūnas.
Dar nespėjus padėkoti už pokalbį į kabinetą su pluoštu dokumentų nesulaukusi seniūno žengia seniūnijos specialistė. Dėlioja ant stalo popierius, kad seniūnas pasirašytų. Kol dar neišskubėjo į gatvę, kur vyksta miesto apšvietimo prijungimo darbai…
