Lietuvos vyskupijų atstovai tikinčiuosius kviečia karantino metu nepamiršti savo parapijų – kiek įmanoma, prisidėti prie jų išlaikymo, pervedant auką internetu ar atnešant į bažnyčią. Kol nevyksta viešos pamaldos ir į bažnyčias neateina žmonės, kai kurios parapijų nerimauja dėl savo ateities. „Tauragės žinių“ pakalbinti dvasininkai savo patiriamų sunkumų neakcentuoja – pasak jų, skųstis dabar būtų negražu ir nesolidaru. Svarbiausia – gyventi su viltimi ir tikėjimu, kad ir šią tragediją išgyvensime ir iš jos išeisime dvasiškai sustiprėję.
Dėl tuščių bažnyčių aukos nebesurenkamos, sumažėjo ir aukų užsakant šv. Mišias. Nors dalis kunigų naudojasi socialiniais tinklais – transliuoja pamaldas feisbuke ar kur kitur, o parapijiečiai gali paaukoti neišeidami iš namų ir savo parapijai pervesdami lėšų internetu, tokia praktika Lietuvoje dar nėra įprasta ir ne visi gali tokiu būdu padėti parapijai. Ypač regionuose didesnė bažnyčių lankytojų dalis yra vyresnio amžiaus, mažai kas iš jų naudojasi elektronine bankininkyste, todėl jiems sunkiau paaukoti elektroniniu būdu. Be to, dėl visuomenėje tvyrančio nerimo tikintieji atidžiau skaičiuoja savo lėšas, svarsto, kiek dar ilgai tęsis karantinas, iš ko reikės išgyventi jų šeimoms – todėl aukojimas Bažnyčiai tampa anaiptol ne pirmo svarbumo klausimu.
„Tauragiškiai – kažkoks stebuklas!“
Skaudvilės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Alvydas Bridikis sako, kad sunkumų dabar patiria visi, bažnyčia nėra išskirtinė, visur tas pats, ne tik jo parapijoje ar vyskupijoje, ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje – visur tas pats, kadangi yra karantinas.
„Praėjom karus, trėmimus, afganistanus, ir tą praeisim“
– Gyvenu su viltimi, kad sulauksim tos dienos, kai viskas pasibaigs ir prasidės gyvenimas iš naujo. Visada gyvenu su tikėjimu. Valgyti – duonos, vandens turim, labai skųstis negalim. Pamaldos vyksta privačiai, kaip ir visur, jokių ūkinių darbų dabar nėra dirbama, o kai prasidės atsigavimas, tada pradėsim judėjimą. Praėjom karus, trėmimus, afganistanus, ir tą praeisim, – sako A. Bridikis.
Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Kazys Lesčiauskas pasakoja, kad bažnytėlė dabar tuščia, net rakinti nereikia.
– Praėjusį sekmadienį meldžiausi vienas pats, nieko nebuvo, – sako jis, – taigi ir jokių aukų dabar neturim. Šv. Mišias retkarčiais užsisako telefonu, pinigus palieka prie bažnyčios. Tai dar šiek tiek ateina tų pinigėlių. Bet tai yra labai mažai, – pasakoja K. Lesčiauskas.
Jis sako esąs labai dėkingas visiems, kurie aukoja 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Pernai iš to susidarė 600 eurų. Banke jie lieka – apmokėti už elektrą, kitus mokesčius. Bažnyčia yra šildoma lygiai taip pat, kaip Tauragės – geoterminiu šildymu. Štai šį mėnesį už elektrą 111 eurų reikia sumokėti. Bet tai čia nedaug, nes žiema nešalta. O šiaip arti 300 eurų žiemą už mėnesį išeidavo.
Jis sako, kad belieka laukti, kol baigsis pandemija. Vienaip ar kitaip, pasak klebono, ir karantinui pasibaigus reikalai iškart greit nepagerės. Jis svarsto, kad valdžia turėtų pasirūpinti žmonėmis, ir pasakoja per radiją girdėjęs siūlymus, kad kiekvienam žmogui turėtų būti pervesta po 1200 eurų – tai duotų saugumo jausmą, nuramintų žmones, nes kitaip gali būti, kad kai kurie nepakels tos įtampos, netikrumo, streso, gali net savižudybių būti.
Vis dėlto klebonas sako, kad tauragiškiai nuostabūs savo darbštumu, optimizmu:
– Nežinau, kaip jie išgyvena, bet jie yra kažkoks stebuklas! Anksčiau esu dirbęs kituose rajonuose, niekur to nejaučiau.
Paklaustas, ar nesvarsto pradėti transliuoti šv. Mišių internetu, klebonas sako, kad internetu transliuoja Tauragės bažnyčia, Telšių katedra, per LRT televiziją irgi transliuojama, taigi kaip ir nebėra tikslo ir jiems, tokiai mažai bažnytėlei, to imtis.
– Šventes pralaukim, prabūkim namuose, neskubėkim vieni kitų sveikinti, kad „nepadalintume“ tos ligos dar plačiau. Kaimuose gal ir trūksta to sąmoningumo, galėtų griežiau parduotuvių savininkai pasižiūrėti, be kaukių neįleisti į parduotuves. Juk ir Evangelijoje sakoma: „Saugok save, ir aš tave pasaugosiu“, – teigia K. Lesčiauskas.
Visi darbai pristabdyti
Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios klebonas Tomas Domarkas sako tikįs, kad ilgai ši situacija nesitęs.
– Visi darbai pristabdyti, laukiam, – sako jis. – Mokesčius, tiesa, mokėti vis tiek reikia, bet kai neaukojam šv. Mišių, ir elektros automatiškai mažai teišnaudojam. Su viltim gyvenam, kad šita situacija ilgai netruks. Tačiau viskas nuo mūsų pačių labai priklauso – kiek patys laikysimės reikalavimų ir saugosimės.
Jis pasakojo, kad žmonės kreipiasi bažnyčią, dvasinio palaikymo dabar reikia kaip niekada – ir skambina, ir ateina. Dieną bažnyčia atidaryta, ateina ir privačiai pasimelsti, ypač vyresnieji. Klebonas sako, kad stengiasi žmones palaikyti dvasiškai, priminti, kaip reikia saugotis.
Situacija dar nėra bloga
Šiemet ir evangelikų liuteronų šv. Velykų mišios bus transliuojamos per Tauragės kabelinę televiziją. Transliacija – sekmadienį, 12 val.
Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis, paklaustas, kaip išgyvena bažnyčia šiuo sunku metu, sako, kad dabar situacija dar nėra bloga. Blogiau bus po keleto mėnesių, jei karantinas tiek tęsis.
Per Velykas, Kalėdas visada į bažnyčias ateina daugiausiai žmonių, o šiemet to nebus, taigi nebus ir įplaukų. Bažnyčioje yra samdomų darbuotojų – vargonininkas, zakristijonas, jiems reikia mokėti algas. Pasak kunigo, stengiamasi jų nenuskriausti – jei jiems tektų ieškotis kito darbo, karantinui pasibaigus sunku būtų rasti žmonių į jų vietas.
„Neveltui dažniausiai Jėzaus žodžiai buvo „Nebijokite!“. Tais žodžiais noriu padrąsinti visus parapijiečius, visus tikinčius ir netikinčius“
M. Dikšaitis pasakoja, kad šioks toks rezervas banko sąskaitoje yra – tiek, kiek yra suaukota, tačiau, žinoma, jei karantinas užsitęstų metus, jo neužtektų. Kita vertus, yra evangelikai liuteronai moka įprastinius metinius mokesčius. Pasak kunigo, bus galima juos sumokėti ir internetu. Kaip ir kasmet, ir šiemet prašoma pervesti bažnyčiai 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio.
– Pirmosios Velykos nebuvo toks džiaugsmingas įvykis. Jei pažiūrėtume, ką jautė mokiniai, moterys, atėjusios prie kapo, – jie išsigando. Tai susisiekia su mūsų dabartine situacija – ir nežinome, kas bus, ir bijome. Neveltui dažniausiai Jėzaus žodžiai buvo „Nebijokite!“. Tais žodžiais noriu padrąsinti visus parapijiečius, visus tikinčius ir netikinčius, – atsisveikindamas sakė kunigas.
Optimizmo nepraranda
Kaip dabartinę situaciją mato tauragiškių nuoširdžiai pamiltas Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Marius Venskus?
– Socialiniame tinkle parašėm, kad parapijai labai svarbus ir reikalingas bendruomenės palaikymas ir parama, paprašėme paremti bus dalele savo gyventojų pajamų mokesčio – skirti tuos 1,2 % mūsų parapijai. Vis dėlto, manau, šiuo metu žmonės turi žiūrėti savo išgyvenimo, savo vaikų, savo šeimų, nes visiems darbai sustojo, antra – padėti tiems, kas kovoja su tuo virusu, o mes kaip nors, man atrodo, kai žmonės atsigaus, sugrįš į bažnyčias, mes išsilyginsim. Dabar šaukti, kad mums sunku, būtų negražu, nes visiems sunku. Tegu žmonės pirmiausia žiūri savo bėdų, o mes pirmiausia turim galvoti, kad žmonėms daug abejonių, daug rūpesčių, nerimo: verslininkams – kaip išlaikyti savo darbuotojus, žmonėms – kaip gauti atlyginimą, šeimas išlaikyti, todėl kaip galėdami turi stengtis stiprinti žmones dvasiškai. Mes turim didžiulę tragediją ir pirmasis dalykas yra mūsų solidarumas padėti tiems, kuriems dabar sunkiausia, kokie yra pirmosiose kovos su infekcija pozicijose. O mes kažkaip „ant bargelės“, – optimizmo nepraranda klebonas.
Dvasininkams dabar sunku kaip ir visiems kitiems, bet skųstis, kad jiems kažkaip išskirtinai sunku, klebono įsitikinimu, būtų labai negražu ir nesolidaru. Dabar yra tas laikas, sako jis, kada galim išmokti dalintis. Pastebėti, gal kaimynui ar kitam žmogui ko trūksta.
„Dabar šaukti, kad mums sunku, būtų negražu, nes visiems sunku.“
– Čia dar nedidelis išbandymas. Jei jį atlaikysim, tai gal ir ateity būsim stipresni. Dievas visada ir blogį moka panaudoti. Todėl ramiai kovokim, kažkiek prasiskolinsim, kažkiek prakentėsim, o atsigavę išsilyginsim, – teigia jis.